Laidojimo papročiai visuomet atspindi visuomenės požiūrį į gyvenimą ir mirtį. Kaunas, būdamas vienas didžiausių Lietuvos miestų, išlaiko gilias tradicijas, tačiau kartu tampa ir vieta, kurioje matome naujas tendencijas, atėjusias iš užsienio šalių.

Tradicinis atsisveikinimas – vis dar gajus
Didžioji dalis kauniečių laidotuvių vis dar organizuojama pagal įprastus lietuviškus papročius: šarvojimas šventoriuose ar specialiose salėse, giedojimas, karstas su mirusiuoju, procesija iki kapo vietos. Tokios laidotuvės dažniausiai trunka dvi dienas, artimieji renkasi šarvojimo sales miesto laidojimo namuose, o kapinės, tokios kaip Petrašiūnų, Romainių ar Eigulių, tampa galutinės amžinojo poilsio vietos.
Kaune gyvos ir katalikiškos tradicijos. Šv. Mišios už mirusįjį, giesmės bei maldos yra neatsiejama atsisveikinimo dalis. Pasak vietos gyventojų, tai suteikia artimiesiems paguodą ir padeda išlaikyti kultūrinį tęstinumą.
Kremavimo populiarėjimas
Vis dėlto pastaraisiais metais Kaune ryškėja ir nauja kryptis – kremavimas. Anksčiau jis buvo gana retas, tačiau šiandien kremavimą renkasi vis daugiau šeimų, ypač jaunesnės kartos. Pagrindinės priežastys – praktiniai sumetimai (mažesnės kapo priežiūros išlaidos, patogesnė urna) ir kitų šalių įtakos.
Statistika rodo, kad Lietuvoje kremavimas sudaro apie 25–30 % visų laidotuvių, o Kaune šis skaičius nuolat auga.
Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje šis rodiklis siekia daugiau nei 70 %, o Japonijoje – net apie 99 %. Lyginant šiuos skaičius, akivaizdu, kad Kaunas žengia kremavimo populiarėjimo keliu, tačiau dar nepasiekė Vakarų ar Azijos šalių lygio.
Laidotuvės be pompastiškumo
Pastebima ir kita tendencija. Vis dažniau pasirenkamos kuklesnės laidotuvės. Jei anksčiau buvo įprasta organizuoti dideles ceremonijas, šiandien daug šeimų renkasi paprastesnį atsisveikinimą – be gausių gėlių, ilgų šarvojimų ar iškilmingų procesijų.
Ši kryptis atitinka Vakarų Europos šalių praktiką. Pavyzdžiui, Skandinavijoje laidotuvės dažnai yra minimalistinės, orientuotos į artimiausius šeimos narius, be pompastiškų elementų. Kaune toks požiūris dar tik formuojasi, tačiau vis dažniau pasigirsta balsų, kad laidotuvės turėtų būti labiau apie artumą, o ne apie išorinius ritualus.
Naujos paslaugos ir šiuolaikinės galimybės
Laidojimo paslaugos Kaune sektorius tampa vis modernesnis. Įmonės siūlo ne tik tradicines paslaugas, bet ir inovatyvius sprendimus.
- Tiesioginės transliacijos internetu. Tai ypač aktualu, kai artimieji gyvena užsienyje ir negali dalyvauti laidotuvėse.
- Individualizuotos urnos ir karstai. Siūloma rinktis dizainą pagal mirusiojo pomėgius ar gyvenimo istoriją.
- Ekologiškos laidotuvės. Didėjant sąmoningumui, atsiranda galimybė rinktis aplinkai draugiškus karstus, urnas ar net pelenų išbarstymą specialiose vietose gamtoje.
Tokios naujovės aiškiai rodo vakarietiškos kultūros įtaką. Vokietijoje ar Nyderlanduose ekologinės laidotuvės jau yra kasdienybė, o Kaune jos dar tik atranda savo vietą.
Kauno tradicijos ir globalios tendencijos
Kaunas šiandien balansuoja tarp dviejų pasaulių. Iš vienos pusės, čia vis dar labai stiprios katalikiškos ir tradicinės laidotuvių praktikos, kurios suteikia artimiesiems pažįstamą struktūrą ir paguodą. Iš kitos pusės, globalios tendencijos, tokios kaip kremavimas, minimalistinės laidotuvės ar ekologija, jau randa vietą ir kauniečių pasirinkimuose.
Lyginant su kitomis šalimis, Kaunas atrodo kaip pereinantis etapas: mes dar neišsiskyrėme su tradicijomis, bet kartu vis labiau atsiveriame naujoms idėjoms. Jei Skandinavijos šalys išsiskiria kuklumu, Didžioji Britanija – kremavimo gausa, o Japonija – ritualiniu tikslumu, tai Kaunas šiuo metu yra tarp tradicinio ir modernaus požiūrio, bandydamas atrasti savo kelią.
Kaip sako Kauno laidojimo paslaugų specialistas Mantas: „Laidotuvių tradicijos keičiasi kartu su žmonėmis. Jei anksčiau viskas buvo griežtai nustatyta, šiandien šeimos nori, kad atsisveikinimas atspindėtų mirusiojo gyvenimą – ar tai būtų ramios, paprastos laidotuvės, ar simbolinis kremavimo ritualas.“
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.