Kol laukiame tinkamo momento ką nors padaryti, visa, kas geriausia, praeina pro šalį. Tie, kurie vis laukia ir nieko nedaro, turi vadinamąjį laukimo sindromą arba uždelsto gyvenimo sindromą. Bioenergetikos srities ekspertai papasakojo, kas yra laukimo sindromas ir kodėl labai pavojinga viską atidėti vėlesniam laikui. Šis sindromas dažnai pasireiškia subtiliai – žmogus gali jaustis „užstrigęs“ be aiškios priežasties, o aplinkiniai tik mato, kad veiksmų nėra.
Anksčiau ekspertai jau yra kalbėję apie penkis įpročius, kurie šiuo metu griauna jūsų gyvenimą. Laukimas geresnės ateities nesiimant veiksmų yra paslėptas laimės priešas, galintis paversti jūsų gyvenimą košmaru. Žmonės, kenčiantys nuo laukimo sindromo, dažnai patiria nuolatinį nerimą, nes vis galvoja apie „idealią akimirką“, kuri niekada neateina. Laikas, kurį jie galėtų skirti savęs tobulinimui ar santykių kūrimui, praeina veltui.
Kas yra laukimo sindromas?
Jis patiriamas tada, kai žmonės stengiasi susikurti patogias sąlygas ateičiai, tačiau tuo pačiu pamiršta susitelkti į dabartį. Pasirengimo geresnei ateičiai laikotarpis žmogaus suvokiamas kaip netikras, antraeilis ir neturintis reikšmės. Atminkite, kad reikia gyventi čia ir dabar, nes jūsų laikas bėga, o ir sveikata pamažu prastėja. Nuolatinis laukimas gali sukelti fizinius simptomus – įtampą pečiuose, galvos skausmus, miego sutrikimus, o ilgainiui net širdies ir kraujagyslių problemų riziką.
Kartais žmogus savaites, mėnesius ar net metus ruošiasi kokiam nors reikšmingam savo gyvenimo įvykiui. Pavyzdžiui, tokie žmonės gali galvoti taip: „Palauksiu paaukštinimo, o tada gyvensiu kaip noriu“. Nereikia savęs apriboti ir viso laiko skirti darbui. Vertinga suprasti, kad veiksmas čia ir dabar kuria tikrą gyvenimą, o idealios akimirkos laukimas dažnai reiškia prarastą patirtį, kuri negrįžta.
Deja, gyvenimas, apie kurį svajojo žmogus, gali niekada toks nebūti. Be to, gali atsirasti naujų tikslų, dėl kurių jis vėl aukosis, atidėdamas savo laimę. Būna dar nemalonesnė situacija, kai tikslas pasiektas, bet laimė neatsiranda. Pasirodo, žmogus daug mėnesių laukė šios akimirkos, o vietoj pasitenkinimo jaučia liūdesį. Tai vadinama perdegimu. Tokia situacija gali dar labiau sustiprinti įprotį laukti, nes žmogus pradeda bijoti veikti ir dar kartą nusivilti.

Koks yra laukimo sindromo pavojus?
Nerimas
Daugelis žmonių ne ką nors daro, kad pasiektų tikslą, o tiesiog laukia. Tai gali sukelti rimtų psichinės sveikatos problemų. Tokiems žmonėms išsivysto nerimas, nes jie puikiai supranta, kad nuo jų mažai kas priklauso. Jų likimas yra atsitiktinumo rankose, o tai reiškia, kad gyvenimas akimirksniu gali tapti labai sunkus. Dėl šios priežasties ko nors gero laukimas sukelia baimę ir apatiją. Ilgainiui toks nuolatinis nerimas gali paveikti santykius su artimaisiais, sumažinti darbo našumą ir silpninti kūrybiškumą.
Jūs negalite būti savimi
Kai žmogus nieko nedaro, kad taptų sėkmingesnis, jis praranda gebėjimą būti savimi. Jis tampa lūkesčių įkaitu, todėl nesivysto, tampa tik išblyškusiu savo paties šešėliu. Tai gali lemti prarastą pasitikėjimą savimi ir sunkumą priimti sprendimus. Žmonės, kenčiantys nuo laukimo sindromo, dažnai bijo klaidų ir kritikos, todėl neima atsakomybės už savo gyvenimą, o tai dar labiau sustiprina vidinę įtampą.
Jūs eikvojate savo energiją ir laiką
Laikas ir gyvybinė energija yra du vertingiausi ištekliai kiekvienam iš mūsų. Dėl lūkesčių eikvojame šiuos išteklius. Dėl to jus gali apimti liūdesys, apgailestavimas ir net pasipiktinimas. Kiekviena praleista akimirka laukime – tai galimybė, kurios niekada nebeatgausite. Energetiškai žmogus tampa išsekęs, o ilgainiui tai gali paveikti tiek fizinę, tiek emocinę sveikatą.
Svarbu prisiminti, kad net maži žingsniai šiandien kuria ateitį. Veikimas, net jei jis mažas, padeda sumažinti nerimą, atkurti savivertę ir suteikia kontrolės jausmą. Rekomenduojama kasdien skirti bent 15–20 minučių konkrečiam veiksmui, kuris artina prie tikslų. Tai gali būti mokymasis, sportas, kūrybinė veikla ar tiesiog sąmoningas žingsnis link ilgalaikio projekto įgyvendinimo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.