Įtampa Baltijos regione sparčiai auga, o Lenkija nedelsdama imasi veiksmų. Varšuva rengia slaptus bandymus su itin pigiais jūriniais dronais, modeliuodama Ukrainos tarnybų taktiką, kuri jau pasiteisino kovoje su Rusija. Tai – signalas, kad Lenkija ne tik stebi įvykius fronte, bet ir realiai ruošiasi galimam kariniam susidūrimui Baltijos jūroje.
Slaptos pratybos pagal Ukrainos scenarijų
Lenkijos specialiųjų pajėgų padalinys „JW Formoza“ šiuo metu vykdo itin konfidencialias pratybas. Kariai ne tik testuoja JAV bendrovės „HavocAI“ sukurtus jūrinius dronus, bet ir atkuria Ukrainos SBU, GUR bei kitų pajėgų taikytas operacines schemas. Į treniruotes įtraukiami naktinės navigacijos elementai, žvalgybos duomenų rinkimas bei infiltravimosi į priešo teritoriją imitacija. Tokia taktika Ukrainoje tapo efektyviu įrankiu neutralizuojant priešo laivus ir infrastruktūrą.
Dronai – pigi, bet galinga ginkluotė
„HavocAI“ – jauna, vos prieš pusantrų metų įkurta įmonė – jau spėjo tapti viena iš lyderių masinėje jūrinių dronų gamyboje. Šiuo metu kompanija siūlo „Rampage Gen 1“ ir „Gen 2“ modelius, galinčius gabenti apie 136 kilogramus krovinio. Dronai aprūpinti saulės baterijomis, leidžiančiomis pailginti veikimo laiką, bei „Starlink“ ryšio antenomis, užtikrinančiomis valdymą iš bet kurios pasaulio vietos.
Vienas didžiausių privalumų – gebėjimas organizuoti šiuos aparatus į vadinamuosius spiečius. Tai reiškia, kad vienas operatorius gali koordinuoti kelių dešimčių dronų veiksmus vienu metu. Tokia taktika leidžia užpildyti priešo gynybą nepertraukiamomis atakomis ir klaidinti radarų sistemas. Šių dronų kaina – apie 100 tūkstančių dolerių – leidžia juos gaminti masiškai, priešingai nei brangias tradicines raketų sistemas.
Strateginis Vašingtono ir Varšuvos ryšys
Lenkijos dalyvavimas šiuose bandymuose atskleidžia vis glaudesnį technologinį bendradarbiavimą su JAV. Vašingtonas suteikia prieigą prie pažangiausių, bet sąlyginai pigių technologijų, kurios gali tapti kritiniu įrankiu NATO rytiniame flange. Tai – ne tik karinis, bet ir politinis signalas Maskvai: Lenkija yra pasirengusi ginti Baltijos regioną inovatyviomis priemonėmis.
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas neslepia, kad jo šalis ruošiasi blogiausiam scenarijui. Anot jo, Rusija gali būti visiškai pasirengusi konfrontacijai su Europa jau 2027 metais. Todėl Lenkija spartina gynybos programų įgyvendinimą, investuoja į modernią ginkluotę ir stiprina vidaus politinį stabilumą, kad krizės atveju galėtų veikti vieningai.
Kodėl Baltijos jūra – itin svarbi
Baltijos jūra – tai ne tik vandens kelias, jungiantis NATO šalis, bet ir strateginis regionas, kurio kontrolė suteiktų milžinišką karinį pranašumą. Rusija, turinti Kaliningrado sritį, gali greitai dislokuoti čia savo laivyną ir kelti grėsmę tiek Lenkijai, tiek Lietuvai bei kitoms Baltijos šalims. Dėl to jūrinės gynybos stiprinimas Lenkijai tampa vienu prioritetų.
Ukrainos karas parodė, kad net turint mažiau išteklių, galima sėkmingai kovoti su technologiškai pranašesniu priešu. Jūriniai dronai tapo vienu iš netikėčiausių, bet efektyviausių ginklų, leidžiančių sunaikinti priešo laivus, tilto konstrukcijas ir kitus strateginius objektus. Lenkijos sprendimas perimti šią patirtį rodo, kad ji supranta: inovacijos gali tapti lemiamu veiksniu, jei kiltų realus konfliktas.
Vis daugiau šalių domisi pigiomis jūrų technologijomis
Lenkija nėra vienintelė valstybė, kuri domisi šiuo ginklu. Pigių, bet efektyvių jūrinių dronų kūrimas ir įsigijimas jau domina Jungtinę Karalystę, Skandinavijos šalis bei net kai kurias Azijos valstybes. Tai gali reikšti naują karo jūroje erą, kurioje tradiciniai laivai taps vis labiau pažeidžiami nuo mažų, bet grėsmingų technologijų.
Tokie sprendimai rodo, jog Varšuva neketina likti pasyvi stebėtoja. Baltijos jūra tampa nauja potencialaus konflikto scena, o Lenkijos pasirengimas gali lemti ne tik jos, bet ir viso NATO rytinio flango saugumą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
