Pakabinta lesyklėlė kieme ar balkone dažnam tampa mažyčiu žiemos džiaugsmu. Tikimasi, kad netrukus pasirodys zylės, žvirbliai, sniegenos, o rytinė kava bus geriama stebint gyvybę už lango. Tačiau neretai nutinka priešingai – lesalas guli nepaliestas, dienos eina, o paukščių kaip nėra, taip nėra. Kyla klausimas: kodėl? Juk maistas paruoštas, lesyklėlė pakabinta, o paukščiai, rodos, turėtų džiaugtis tokia dovana.
Atsakymas dažniausiai slypi ne paukščių „kaprizuose“, o smulkiose, bet svarbiose detalėse. Paukščiai labai jautriai reaguoja į aplinką, saugumą ir maisto kokybę. Net menkiausia klaida gali lemti tai, kad jie pasirinks kitą vietą, net jei ten lesalo mažiau.
Kodėl paukščiai ignoruoja lesyklėlę
Lesyklėlės rudenį ir žiemą paukščiams gali tapti tikru išsigelbėjimu. Šaltuoju sezonu natūralaus maisto šaltiniai išsenka, o energijos poreikis tik didėja. Tačiau paukščiai neskrenda bet kur. Jie renkasi vietas, kuriose jaučiasi saugūs, randa kokybiško maisto ir gali sugrįžti reguliariai.
Jei lesyklėlė tuščia vieną dieną, pilna kitą, o dar po to vėl apleista, paukščiai greitai praranda pasitikėjimą. Jiems svarbus pastovumas. Be to, netinkamas maistas ar triukšminga aplinka siunčia aiškų signalą – čia geriau nesirodyti. Todėl net ir geriausi ketinimai kartais baigiasi visišku tylos periodu aplink lesyklą.
Taip pat skaitykite
Dažniausios klaidos, kurios atbaido paukščius
Specialistai kasmet primena, kad paukščių lesinimas reikalauja atsakomybės. Viena dažniausių klaidų – nereguliarus lesalo papildymas. Jei paukščiai randa maisto tik retkarčiais, jie greitai ima ieškoti patikimesnių vietų. Žiemą tai ypač svarbu, nes energijos švaistymas skraidant be rezultato gali būti pavojingas.
Kita rimta problema – netinkamas maistas. Duona, ypač balta, sūrūs likučiai ar virtuvės atliekos paukščiams kenkia. Tokie produktai ne tik nesuteikia reikalingų maistinių medžiagų, bet ir gali sukelti virškinimo sutrikimų. Paukščiai instinktyviai vengia vietų, kur maistas jiems netinka.
Ne mažiau svarbi ir švara. Lesyklėlėje besikaupiantys sugedę likučiai, pelėsis ar paukščių išmatos sukuria nehigienišką aplinką. Tai didina ligų plitimo riziką, todėl paukščiai tokias vietas aplenkia.
Dar viena dažnai pamirštama detalė – vieta. Jei lesyklėlė pakabinta per žemai, arti žemės ar krūmų, paukščiai jaučiasi nesaugūs dėl plėšrūnų. Taip pat juos atbaido intensyvus eismas, triukšmas ar nuolatinis žmonių judėjimas šalia.
Tinkama lesyklėlės vieta – pusė sėkmės
Kad paukščiai jaustųsi saugiai, lesyklėlė turėtų kabėti maždaug dviejų metrų aukštyje. Tai apsaugo juos nuo kačių ir kitų plėšrūnų. Svarbu, kad netoliese nebūtų vietų, iš kurių plėšrūnai galėtų netikėtai užpulti, tačiau tuo pačiu paukščiai turėtų galimybę greitai pasislėpti, pavyzdžiui, medžių ar krūmų lajoje.
Triukšmas – dar vienas nematomas priešas. Lesyklėlė šalia judrios gatvės ar nuolat varstomų durų vargu ar sulauks lankytojų. Paukščiai ieško ramybės, todėl net ir nedidelis sodo kampelis, atokiau nuo šurmulio, gali tapti idealia vieta.
Kuo lesinti, kad paukščiai grįžtų kasdien
Net ir idealiai pakabinta lesyklėlė liks tuščia, jei joje bus netinkamas maistas. Paukščiai vertina energetiškai turtingą, natūralų lesalą. Vienas universaliausių pasirinkimų – lukštentos saulėgrąžų sėklos. Jas mėgsta dauguma smulkiųjų paukščių.
Puikiai tinka ir įvairūs grūdai, smulkios kruopos, avižiniai dribsniai. Riešutai, ypač smulkinti, taip pat yra vertingas energijos šaltinis. Žiemą itin naudingi gyvūninės kilmės riebalai – žalia lašinukų juostelė ar taukai, pakabinti ant šakos, greitai pritraukia zyles.
Saikingai galima pasiūlyti ir vaisių. Šermukšniai, šeivamedžio ar aronijos uogos, taip pat perpjautas obuolys – puikus pasirinkimas, ypač sniegenoms ir strazdams. Svarbu nepersistengti ir reguliariai tikrinti, ar vaisiai nepradėjo gesti.
Kada pradėti lesinti paukščius
Nors norisi padėti paukščiams kuo anksčiau, specialistai pataria pradėti lesinti tik tada, kai orai iš tiesų atšąla, o pirmasis sniegas uždengia natūralius maisto šaltinius. Pradėjus per anksti, paukščiai gali pernelyg priprasti prie lengvo maisto ir mažiau ieškoti jo gamtoje.
Pradėjus lesinti, labai svarbu nenutraukti šio proceso staiga. Paukščiai greitai įpranta prie nuolatinio maisto šaltinio, todėl netikėtas jo dingimas žiemą gali būti pavojingas.
Mažos korekcijos – didelis rezultatas
Jei paukščiai neaplanko jūsų lesyklėlės, tai dar nereiškia, kad idėja buvo bloga. Dažniausiai užtenka kelių pakeitimų – perkelti lesyklėlę į ramesnę vietą, pakeisti lesalą, pasirūpinti švara ir reguliarumu. Paukščiai labai greitai pastebi palankias sąlygas.
Kantrybė čia taip pat svarbi. Kartais prireikia kelių dienų ar net savaitės, kol paukščiai „išdrįsta“ išbandyti naują vietą. Tačiau kai jie įsitikina, kad lesyklėlė saugi ir patikima, ji tampa nuolatiniu jų maršruto tašku.
Lesyklėlė – tai ne tik pagalba paukščiams, bet ir galimybė patiems sulėtėti, stebėti gamtą ir pajusti žiemos gyvybę. O kai pirmoji zylė nutupia ant krašto, supranti – pastangos buvo vertos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
