Trečiadienį Hagoje vykstančiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkai, tarp jų ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, tikisi pasirašyti istorinę deklaraciją, kuria įsipareigojama per artimiausią dešimtmetį padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks žingsnis žymi reikšmingą lūžį Aljanso požiūryje į kolektyvinę gynybą, atsižvelgiant į augančias grėsmes Europoje ir pasaulyje.
5 proc. BVP lygmenys – gynybai ir su ja susijusioms sritims
Pagal planuojamą deklaraciją, 5 proc. BVP būtų skaidomi į dvi dalis: 3,5 proc. būtų skiriami tiesiogiai krašto gynybai, o likę 1,5 proc. – su gynyba susijusioms reikmėms, tokioms kaip kritinės infrastruktūros apsauga, inovacijos bei pramonės stiprinimas. Pasak prezidento vyriausiosios patarėjos Astos Skaisgirytės, susitarimas jau beveik pasiektas, o galutinė deklaracija turėtų būti priimta trečiadienį.
„Tai, mūsų galva, yra labai geras pokytis, kadangi Lietuva ir bendramintės šalys sakė, kad toks finansavimas būtų adekvatus šiomis geopolitinėmis sąlygomis“, – pažymėjo A. Skaisgirytė.
Lietuva – tarp lyderių
Lietuva jau dabar artėja prie naujojo standarto: šiemet šalis planuoja gynybai skirti daugiau nei 4 proc. BVP, o kitais metais – net 5,25 proc. Be to, Lietuva yra įsipareigojusi kasmet Ukrainos gynybos reikmėms skirti 0,25 proc. BVP.
Taip pat skaitykite
Nors dauguma NATO narių preliminariai palaiko siūlomą išlaidų augimą, Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas viešai išreiškė abejones dėl galimybės pasiekti 5 proc. BVP ribą. Vis dėlto, pasak A. Skaisgirytės, bendroje deklaracijoje nenumatomos išimtys nė vienai valstybei.
Signalas JAV ir atsakas Trumpui
Analitikų vertinimu, bendras NATO įsipareigojimas dėl didesnių išlaidų gynybai turėtų nuraminti JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kuris ne kartą grasino, kad JAV negins tų sąjungininkių, kurios skiria nepakankamai lėšų krašto apsaugai. Tačiau pats D. Trumpas pareiškė, jog Jungtinės Valstijos neturėtų didinti išlaidų iki 5 proc., nors esą kitos šalys – turėtų.
Šiuo metu JAV gynybai skiria apie 3,4 proc. BVP – tai viena didžiausių proporcijų tarp NATO narių, tačiau ir vienos galingiausių ginkluotųjų pajėgų išlaikymas reikalauja milžiniškų resursų.
Deklaracijoje – Rusijos grėsmė ir paramos Ukrainai tęstinumas
Pasak A. Skaisgirytės, nors Hagos susitikimo deklaracija bus trumpa, joje išlieka esminiai aspektai: Rusija įvardijama kaip ilgalaikė grėsmė, pabrėžiamas penktojo NATO straipsnio – kolektyvinės gynybos principo – nepajudinamumas. Nors šiais metais dokumente nebus įvardyta konkreti Ukrainos narystės NATO perspektyva, ketinama dar kartą patvirtinti Aljanso paramą Kyjivui. Be to, svarstoma galimybė Ukrainai teikiamą paramą įtraukti į bendras išlaidas gynybai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
