2025 m. birželio pabaigoje Rusija tapo pirmąja šalimi pasaulyje, oficialiai pripažinusia Talibano vadovaujamą Afganistano vyriausybę. Apie tai paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija, pabrėždama, kad naujai paskirtas Talibano ambasadorius jau pradėjo eiti pareigas Maskvoje. Šis žingsnis žymi reikšmingą pokytį tarptautinėje politikoje ir kelia klausimų dėl tolesnės kitų šalių laikysenos Talibano atžvilgiu.
Nuo Talibano sugrįžimo į valdžią 2021 metais dauguma pasaulio valstybių atsisakė pripažinti jų valdymą dėl žmogaus teisių pažeidimų ir ekstremistinės ideologijos. Vis dėlto Maskvos sprendimas rodo siekį stiprinti savo įtaką Centrinėje Azijoje ir palaikyti ryšius su naujais regiono galios centrais. Kaip teigia Rusijos pareigūnai, sprendimas grindžiamas „realios situacijos“ pripažinimu Afganistane, o ne ideologinėmis nuostatomis.
Ką reiškia diplomatinis pripažinimas?
Rusijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad Afganistano Talibano paskirtas ambasadorius oficialiai priimtas Maskvoje, o buvęs Afganistano ambasadorius, lojalus buvusiai Vakarų remtai vyriausybei, buvo paprašytas palikti ambasadą. Šis žingsnis reiškia ne tik formalų diplomatinį pripažinimą, bet ir bendradarbiavimo kanalų atvėrimą tarp Maskvos ir Kabulo.
Analitikai pažymi, kad Rusija Talibano nepripažino formaliai nuo pat 2021 m., nors palaikė santykius neoficialiu lygiu. Dabar, kai diplomatinis statusas patvirtintas, gali būti tikimasi glaudesnių kontaktų, ypač saugumo, prekybos ir infrastruktūros srityse. Maskva taip pat tikisi, kad šis sprendimas padės stabilizuoti padėtį regione, kuris Rusijai strategiškai svarbus dėl sienų su buvusiomis sovietinėmis Vidurio Azijos šalimis.
Tarptautinė reakcija: daugiau klausimų nei atsakymų
Vakarų valstybės, tarp jų JAV, Jungtinė Karalystė ir ES šalys, kol kas oficialiai nereagavo į Rusijos sprendimą. Vis dėlto politologai spėja, kad tokia Maskvos pozicija gali tapti precedentu kitoms šalims, kurios dėl įvairių priežasčių ieško pragmatiškesnių santykių su Talibanu. Kita vertus, ši iniciatyva gali dar labiau didinti įtampą tarp Rusijos ir Vakarų, ypač turint omenyje Maskvos izoliaciją dėl karo Ukrainoje.
Žmogaus teisių gynėjai išreiškė susirūpinimą dėl šio žingsnio. Jie primena, kad Talibanas ir toliau taiko griežtas ribojančias priemones moterų teisėms, žodžio laisvei ir pilietinei visuomenei. Pripažindama Talibano vyriausybę, Rusija, pasak jų, siunčia signalą, kad žmogaus teisių pažeidimai gali būti ignoruojami dėl politinės naudos.
Talibano siekiai: iš diplomatinių paraščių – į oficialų pasaulio žemėlapį
Talibanas jau seniai siekia tarptautinio pripažinimo. Nors kai kurios šalys, tokios kaip Kinija, Kataras ar Iranas, palaiko ryšius su judėjimu, nė viena iš jų iki šiol oficialiai nepripažino Talibano kaip teisėtos Afganistano vyriausybės. Rusijos sprendimas gali būti postūmis siekti platesnio pripažinimo, ypač tarp šalių, nusiteikusių skeptiškai Vakarų hegemono atžvilgiu.
Talibano atstovai pasveikino Maskvos žingsnį ir pareiškė, kad tikisi stiprinti ekonominius ir politinius ryšius su Rusija. Pasak jų, tai ne tik pripažinimo aktas, bet ir ženklas, kad Afganistanas grįžta į tarptautinę bendruomenę kaip savarankiška ir suvereni valstybė.
Talibano sugrįžimas į valdžią: kaip viskas prasidėjo
Talibano valdžios sugrįžimas įvyko 2021 m. rugpjūtį, kai JAV ir jų sąjungininkai užbaigė 20 metų trukusią karinę misiją Afganistane. Pasitraukus Vakarų pajėgoms, Talibanas žaibiškai perėmė šalies kontrolę – užėmė sostinę Kabulą be didesnio pasipriešinimo ir nuvertė Vakarų remtą prezidento Ašrafo Ganio vyriausybę. Šis įvykis žymėjo dramatišką posūkį tiek Afganistano, tiek tarptautinių santykių istorijoje.
Talibanas, kurį JAV 2001 m. pašalino iš valdžios dėl ryšių su „Al-Qaeda“, sugrįžo gerai organizuotas ir pasinaudojo susiskaldžiusia vyriausybe bei mažėjančiu gyventojų pasitikėjimu Vakarų parama. Priešingai nei per pirmąjį valdymo laikotarpį (1996–2001 m.), Talibanas bandė kurti nuosaikesnį įvaizdį, žadėdamas sudaryti „įtraukiančią“ vyriausybę, užtikrinti stabilumą ir neleisti naudotis šalies teritorija tarptautiniams teroristams.
Kontroversijos dėl Talibano valdymo ir tarptautinio nepripažinimo
Nepaisant pažadų, naujoji Talibano vyriausybė buvo sudaryta iš grupuotės narių ir artimiausių sąjungininkų, be moterų ar kitų politinių ir etninių mažumų atstovų. Pasaulio bendruomenė greitai išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių, ypač moterų teisių, suvaržymų. Moterys buvo pašalintos iš daugumos viešųjų pareigų, apribota jų teisė mokytis, keliauti ar dirbti.
Talibano vyriausybė taip pat nebuvo pripažinta nei Jungtinių Tautų, nei daugumos šalių, įskaitant net artimus regiono žaidėjus, tokius kaip Pakistanas ar Kinija. Vienas pagrindinių pripažinimo barjerų – tai Talibano nesugebėjimas laikytis tarptautinių normų ir žmogaus teisių standartų. Būtent dėl šios priežasties Rusijos sprendimas pripažinti Talibano valdžią vertinamas kaip radikalus posūkis.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
