Šiandien mikroplastikai – ne tik aplinkos problema, bet ir tiesioginė grėsmė žmogaus sveikatai. Nors iki šiol apie juos kalbėta dažniausiai kaip apie vandenynų taršą ar gyvūnų problemas, naujausi tyrimai rodo, kad mikroplastikai gali tiesiogiai veikti mūsų širdies ir kraujagyslių sistemą. Italijos mokslininkų iš Kampanijos universiteto Neapolyje atliktas tyrimas atskleidžia, kad daugiau nei pusėje tirtų arterijų užsikimšimų aptinkamas mikroplastikai – signalas, kad plastiko tarša gali turėti mirtinai pavojingų pasekmių.
Mikroplastikai arterijose – nauja grėsmė širdies sveikatai
Tyrime dalyvavo 257 pacientai, stebėti 34 mėnesius. Rezultatai parodė, kad mikroplastikai buvo randami daugiau nei pusėje arterijų embolijų. Mokslininkai identifikavo polietileną ir PVC, įrodančius, kad plastiko dalelės plačiai paplitusios mūsų aplinkoje ir organizme. Šios medžiagos gali sukelti lėtines uždegimines reakcijas, oksidacinį stresą širdies ląstelėse ir net audinių randėjimą, o tai padidina širdies ligų riziką.
Pacientai, kurių arterijų užsikimšimuose buvo mikroplastikų, 4,5 karto dažniau patyrė insultą, širdies priepuolį arba net mirtį. Mokslininkai perspėja, kad šie rezultatai atskleidžia tik ledkalnio viršūnę – mikroplastikai yra aptinkami kraujyje, plaučių audiniuose, o netgi placentoje, kas kelia klausimą apie galimą jų poveikį dar negimusiam vaikui.
Uždegimas ir oksidacinis stresas: kaip mikroplastikai veikia organizmą
Laboratoriniai tyrimai rodo, kad mikroplastikai sukelia širdies ląstelių uždegimą ir oksidacinį stresą, kurie ilgainiui gali paveikti širdies funkciją ir skatinti randėjimo procesus. Tokie pokyčiai gali būti nepastebimi daugelį metų, kol pasireiškia rimti širdies ir kraujagyslių sutrikimai.
Mokslininkai taip pat įspėja apie galimą hormoninį disbalansą ir kvėpavimo sutrikimus, kurie gali pasireikšti ilgalaikio mikroplastikų poveikio metu. Nors tikslios ilgalaikės pasekmės dar tiriamos, jau dabar akivaizdu, kad mikroplastikų poveikis organizmui gali būti platesnis nei manyta anksčiau.
Plastiko gamybos ir atliekų problema
Pastaraisiais dešimtmečiais plastiko gamyba išaugo eksponentiškai. Perdirbimo apimtys vis dar labai mažos, todėl didžioji dalis plastiko patenka į aplinką, o iš ten – į mūsų kūnus. Nepaisant šio fakto, kai kuriose pasaulio vietose širdies ligų rodikliai mažėja, kas rodo, kad poveikio mechanizmai dar nėra visiškai suprantami ir reikalingi tolesni tyrimai.
Mokslininkai akcentuoja, kad ši problema yra kompleksinė. Mikroplastikai patenka į mūsų organizmą ne tik per vandenį ir maistą, bet ir per orą, dulkių daleles bei kosmetikos produktus, o jų poveikis širdies ir kraujagyslių sistemai gali būti netiesioginis, bet ilgalaikis.
Ką galime padaryti šiandien?
Nors asmeniniai veiksmai negali pašalinti visų mikroplastikų grėsmių, galima imtis tam tikrų priemonių rizikai mažinti. Rekomenduojama riboti vienkartinio plastiko vartojimą, rinktis stiklines ar metalines pakuotes vietoje plastikinių, naudoti filtruotą vandenį ir būti atsargiems renkantis kosmetikos priemones. Be to, būtina skatinti politines iniciatyvas ir gamintojus investuoti į perdirbimą bei aplinkai draugiškus sprendimus.
Mokslininkai pabrėžia, kad mūsų kūnas tampa mikroplastikų indeliu, kuris gali turėti tiesioginį poveikį gyvybiškai svarbioms sistemoms. Todėl šios problemos sprendimas turi būti globalus – nuo asmeninių pasirinkimų iki vyriausybių politikos ir pramonės reguliavimo.
Mikroplastikai – tai ne tik simbolinė ekologinė problema, bet ir realus pavojus mūsų sveikatai. Jų aptikimas arterijų užsikimšimuose atskleidžia naujus širdies ligų rizikos veiksnius, o laboratoriniai tyrimai parodo galimą ilgalaikį poveikį širdies funkcijai. Kova su plastiko tarša yra būtina ne tik dėl aplinkos, bet ir dėl mūsų gyvybiškai svarbių organų sveikatos.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
