JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl atsidūrė dėmesio centre, paskelbęs apie stulbinančias Japonijos investicijas į JAV ekonomiką. Pasak jo, Tokijas sutiko investuoti net 550 milijardų dolerių, o tokio masto sandoris esą įvyko „jo asmeninės iniciatyvos dėka“. Šalies vadovas tvirtina, kad tai bus ne tik finansinė nauda, bet ir proveržis darbo rinkai – esą sukurs šimtus tūkstančių naujų darbo vietų amerikiečiams.
„Amerika pirmiausia“ tampa realybe?
Trumpas savo pareiškimuose pabrėžė, kad 90 % pelno iš šios milžiniškos investicijos atiteks JAV. Be to, anot jo, Japonija taip pat sutiko mokėti 15 % muito tarifus, kurie papildys Amerikos biudžetą. Prezidentas šią naują ekonominę partnerystę pateikė kaip dar vieną savo administracijos laimėjimą, iškovotą „griežtų, bet sąžiningų“ derybų su sąjungininkais metu.
„Tokie sandoriai įmanomi tik tada, kai Amerika turi prezidentą, kuris nebijo kelti reikalavimų net artimiausiems partneriams“, – kalbėjo Trumpas per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.
Ar Japonijos milijardai – realūs?
Tačiau, kaip dažnai nutinka su ryškiais Trumpo pareiškimais, detalės kelia daugiau klausimų nei atsakymų. Nė viena Japonijos institucija kol kas nepatvirtino 550 mlrd. dolerių vertės investicijų. Palyginimui – bendra visų Japonijos tiesioginių investicijų į JAV suma 2023 metais siekė apie 690 mlrd. dolerių, bet tai buvo sukurta per kelis dešimtmečius, o ne vienos kadencijos laikotarpiu.
Japonijos vyriausybė išlaiko diplomatinių komentarų režimą, tačiau šalies žiniasklaidoje jau pasirodė pranešimų, kad Tokijas pasirinko bendradarbiavimo kelią dėl JAV strateginės reikšmės. Visgi realių dokumentų, patvirtinančių tokias sumas, kol kas nėra.
Ekonomikos analitikai vertina situaciją santūriai: Japonija jau seniai investuoja JAV automobilių, technologijų, finansų ir logistikos sektoriuose, tačiau 550 milijardų dolerių yra tokia suma, kuri turėtų būti grindžiama konkrečiais projektais ir paskelbta per oficialius kanalus – kol kas to nematyti.
Muito mįslė: nauja taisyklė ar rinkiminė retorika?
Be investicijų, Trumpas pareiškė, kad Japonija esą sutiko mokėti 15 % muito tarifus JAV naudai. Šis punktas taip pat iškėlė abejonių: pagal Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisykles vienašališki tarifai tarp strateginių partnerių be abipusio susitarimo yra sunkiai suderinami su tarptautine teise.
Tikėtina, kad kalbama ne apie naujus muitus, o apie prekybos balansą – galbūt Japonija sutiko importuoti daugiau amerikietiškų prekių, taip „kompensuodama“ ankstesnį eksportinį dominavimą. Tačiau prezidento pateikimas viską paverčia paprastu ir politiškai naudingu šūkiu: „Japonija pagaliau moka“.
Trumpas – derybininkas ar rinkimų taktikas?
Kad ir kaip būtų, Trumpas šiuo metu stiprina savo pozicijas artėjant 2026-ųjų Kongreso rinkimams. Jo šalininkai šiuos pareiškimus vertina kaip realų pasiekimą, dar vieną žingsnį link ekonominio JAV „renesanso“. Tuo tarpu kritikai įspėja – skambūs teiginiai ne visada reiškia realią ekonominę naudą.
Tokie pareiškimai yra dalis Trumpo būdingo politinio stiliaus – išsiskirti, spausti sąjungininkus, bet tuo pačiu stiprinti vidaus auditorijos pasitikėjimą juo kaip „vieninteliu, kuris sugeba sudaryti tikrai gerus sandorius“. Tai strategija, kuri veikia – ypač tarp rinkėjų, pavargusių nuo daugžodžiavimo ir diplomatinių formalumų.
Japonijos tylėjimas – strateginis pasirinkimas?
Nors iš Japonijos pusės oficialių komentarų nėra, kai kurie politologai teigia, kad Tokijas tiesiog vengia konflikto su svarbiausiu kariniu ir ekonominiu partneriu. Japonijos ekonomika glaudžiai susijusi su JAV tiek dėl saugumo garantijų, tiek dėl prekybos ryšių, todėl šalies vadovai dažnai pasirenka tylą, net jei vieši pareiškimai iš Vašingtono atrodo per drąsūs.
Vis dėlto, jei investicijos tikrai bus patvirtintos, tai būtų viena didžiausių Japonijos kapitalo injekcijų į JAV istorijoje. Bet kol kas turime tik prezidento žodžius – stiprius, įtaigius ir panaudotus politiškai, bet vis dar be dokumentinės atramos.
Taip pat skaitykite
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, © Unsplash.
