Santuoka merginoms svarbi jau nuo vaikystės. Kiekviena mergaitė svajoja susituokti su savo mylimuoju, nes labai stipriai vienas kitą myli ir trokšta sukurti didelę, gražią šeimą bei turėti vaikų. Augant, požiūris į santuoką tampa sąmoningesnis, o visos svajonės apie nesibaigiančią meilę išblėsta, jei tėvai išsiskiria. Šeimos pavyzdys formuoja būsimo žmogaus vertybes – jei vaikas mato pagarbų, šiltą santykį tarp tėvų, jis linkęs tikėti meile, o jei augo tarp konfliktų, vėliau santuoką gali suvokti kaip sandorį ar saugumo garantą.
Vis dažniau psichologai pastebi, kad jauni žmonės į santuoką žvelgia pragmatiškiau nei ankstesnės kartos. Meilė tebėra svarbi, tačiau lygiaverčiu santuokos pagrindu tampa finansinis stabilumas, emocinis saugumas ir aiškiai pasidalytos atsakomybės.
Santuoka dėl patogumo – racionalus sprendimas ar emocinis kompromisas?
Nuomonė apie santuoką dėl patogumo yra dvejopa: blogai, kad tuokiamasi ne iš meilės, bet gerai, kad nereikės jaudintis dėl savo finansinės gerovės. „Gerumas“ reiškia ne tik materialų turtą – pinigus ar būstą – bet ir galimybę suteikti vaikams gerą gyvenimą bei užtikrinti stabilią senatvę sau. Kai kuriems žmonėms tai atrodo pragmatiškas ir protingas sprendimas, nes meilė, jų manymu, nėra amžina, o finansinis saugumas – patikimesnis pagrindas ilgalaikei sąjungai.
Tačiau psichoterapeutai įspėja, kad santuoka be emocinio ryšio gali virsti tylia kančia. „Santuoka iš patogumo dažnai primena sandorį, kuriame trūksta gyvybiškumo ir tikro bendravimo. Net jei partneriai nesipyksta, tarp jų atsiranda atstumas – jie gyvena tarsi greta, o ne kartu“, – sako šeimos psichologė Lina Kavaliauskienė.
Stereotipai ir realybė
Vyrauja stereotipas, kad dažniausiai santuoką dėl patogumo renkasi jaunos merginos, kurios išteka už daug vyresnių, bet pasiturinčių vyrų. Vis dėlto tokie atvejai – tik ledkalnio viršūnė. Pastaraisiais metais vis daugiau porų sąmoningai kuria santykius, pagrįstus ne tik emocijomis, bet ir racionaliu vertinimu – kas ką įneša į santykius, kokie tikslai ir vertybės sutampa.
Patogios santuokos sudaromos aiškiai suprantant, ką kiekvienas partneris gali duoti kitam. Jei interesai sutampa ir partneriai jaučia bent menkiausią simpatiją vienas kitam, tuomet visiškai įmanoma, kad laikui bėgant atsiras ir stipresni emociniai jausmai. Tokių santykių stiprybė – ne spontaniškas įsimylėjimas, o susitarimu paremta partnerystė, kurioje abi pusės jaučiasi saugiai.
Kai racionalumas virsta rutina
Net jei nėra tikros meilės, abipusė pagarba, rūpestis, kantrybė ir tolerancija gali šią sąjungą išlaikyti kartu daugelį metų. Tačiau materialiniai turtai ne visada užpildo emocinį tuštumą. Kai žmogus pradeda trokšti šilumos iš partnerio, bet jos negauna, gali kilti vienatvės jausmas net esant santykiuose. Ilgainiui tai gali lemti emocinį atotrūkį, depresiją ar net priklausomybes.
Kai kuriems žmonėms patogus gyvenimas be meilės tampa spąstais – iš šalies atrodo, kad viskas gerai, tačiau viduje kaupiasi nuovargis ir abejingumas. Tokiais atvejais padeda atvira komunikacija, terapija arba aiškus tikslų išsikėlimas: ar abu partneriai nori išlaikyti santykius, ar tik juos imituoti.
Kas iš tikrųjų daro santuoką laimingą?
Psichologai pataria įsiklausyti tik į save partnerio pasirinkimo klausimais. Jums neturėtų vadovauti artimieji, kurie primena apie amžių, socialinį statusą ar spaudimą „pagaliau tuoktis“. Laiminga santuoka visada remiasi autentišku pasirinkimu, o ne išoriniais lūkesčiais.
Meilė nėra vienintelė sąlyga laimei, tačiau ji suteikia santykiams gyvybės. O jei meilės nėra, ją bent iš dalies gali pakeisti pagarba, empatija, emocinis intelektas ir noras kurti bendrą gyvenimą. Kai pora geba kalbėtis, dalintis atsakomybe ir kartu augti, net ir racionaliai pasirinkta santuoka gali tapti tikra partneryste.
Galiausiai, santuoka dėl patogumo nėra nei visiškai bloga, nei gera – viskas priklauso nuo to, kaip ją suvokia patys partneriai. Jei abu žino, ko tikisi, ir siekia bendros gerovės, tokia sąjunga gali būti stabili ir net laiminga.
Ar meilė vis dar būtina?
Šiuolaikinėje visuomenėje vis dažniau kalbama apie emocinį raštingumą, savirefleksiją ir sąmoningus pasirinkimus. Todėl klausimas, ar santuoka be meilės gali būti laiminga, tampa ne tiek moraliniu, kiek psichologiniu. Meilė suteikia gyvenimui prasmę, tačiau ilgalaikius santykius išlaiko ne jausmo intensyvumas, o gebėjimas būti komanda.
Taip pat skaitykite
Jei santykiuose vyrauja pagarba, empatija ir bendras tikslas, net „patogumo“ santuoka gali virsti darnia partneryste. Galbūt meilė ateina vėliau – kaip pagarba, kaip rūpestis, kaip paprastas noras būti kartu net tada, kai to nereikalauja patogumas.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
