Gydytoja Svetlana Pavličenko viename savo interviu pasidalijo įžvalgomis apie badavimo ir subalansuotos mitybos naudą organizmui. Pasak jos, daugelio ligų šaknys glūdi būtent žmogaus mitybos įpročiuose, todėl sąmoningas požiūris į tai, ką valgome, gali tapti sveikesnio ir ilgesnio gyvenimo pagrindu.
Gyvuliniai baltymai – rizikos veiksnys širdies sveikatai
Pasak gydytojos, didelis gyvulinės kilmės baltymų kiekis mityboje susijęs su didesniu mirtingumu nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tai patvirtina ir moksliniai tyrimai – pernelyg dažnas raudonos mėsos, riebios kiaulienos ar perdirbtų mėsos produktų vartojimas gali skatinti uždegiminius procesus organizme, didinti cholesterolio kiekį ir galiausiai prisidėti prie aterosklerozės vystymosi.
Todėl bent dalį gyvulinės kilmės produktų patartina pakeisti augaliniu maistu – ankštinėmis daržovėmis, kruopomis, riešutais ar sėklomis. Tokie pakeitimai leidžia sumažinti širdies ligų riziką ir kartu praturtina mitybą naudingomis maistinėmis medžiagomis.
Laikina vegetarinė dieta – nauda ir atsargumo priemonės
Gydytoja Svetlana Pavličenko atkreipia dėmesį, kad mitybos pokyčiai turėtų būti daromi atsakingai. Vienas iš paprastų, bet veiksmingų būdų pagerinti organizmo būklę – laikina vegetarinė dieta. Ji padeda sumažinti cukraus ir druskos perteklių, o tuo pačiu padidina maistinių skaidulų kiekį.
Taip pat skaitykite
Vis dėlto specialistė primena, jog prieš pradedant tokį mitybos režimą būtina pasitarti su gydytoju, atlikti kraujo tyrimus ir, jei reikia, gauti rekomendacijas dėl maisto papildų. Tokiu būdu galima užtikrinti, kad organizmui netrūks būtinų vitaminų bei mineralų.
Skaidulos – nematomas sveikatos sąjungininkas
Vienas svarbiausių vegetarinės dietos privalumų – padidėjęs maistinių skaidulų kiekis. Skaidulos pagerina žarnyno veiklą, reguliuoja medžiagų apykaitą ir net padeda palaikyti normalų cukraus kiekį kraujyje. Be to, pakankamas skaidulų kiekis gali padėti kontroliuoti svorį, nes jos suteikia ilgiau trunkantį sotumo jausmą.
Į mitybą įtraukus daugiau daržovių, grūdų ir ankštinių, organizmas gauna ne tik skaidulų, bet ir gausybę biologiškai aktyvių medžiagų, kurios stiprina imunitetą bei saugo ląsteles nuo oksidacinės pažaidos.
Kur ieškoti augalinių baltymų?
Vienas dažniausių klausimų, kylantis žmonėms, nusprendusiems sumažinti mėsos kiekį, – ar nepritrūks baltymų. Pasak gydytojos, tai tik mitas. Visi organizmui reikalingi baltymai gali būti gauti iš augalinių šaltinių. Anot jos, ypač vertingi yra:
- ankštinės daržovės (pupos, lęšiai, avinžirniai),
- sojų pupelės ir jų produktai (tofu, tempeh),
- riešutai bei sėklos (migdolai, graikiniai riešutai, moliūgų sėklos),
- chia sėklos ir bolivinės balandos.
Šie produktai ne tik aprūpina baltymais, bet ir suteikia daug skaidulų, sveikųjų riebalų bei mikroelementų, kurie dažnai stokoja įprastoje mityboje.
Sąmoningi mitybos pokyčiai – investicija į ateitį
Pasak Svetlanos Pavličenko, kiekvienas žmogus turėtų suvokti, kad jo mityba yra ilgalaikė investicija į sveikatą. Per didelis perdirbto maisto, cukraus ar druskos kiekis, kartu su gyvulinių produktų dominavimu racione, yra tiesus kelias į lėtines ligas. Tuo tarpu sąmoningas pasirinkimas dažniau rinktis daržoves, ankštines, vaisius ir grūdus gali sumažinti ligų riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
