Ketvirtadienį Seimas rengiasi galutiniam balsavimui dėl reikšmingų nekilnojamojo turto (NT) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimų. Šios reformos – dalis platesnio Vyriausybės plano pertvarkyti šalies mokesčių sistemą nuo 2026 metų. Pokyčiai paveiks tiek nekilnojamojo turto savininkus, tiek dirbančius gyventojus, todėl jų priėmimas atidžiai stebimas visuomenės ir ekspertų.
Nekilnojamojo turto mokestis: kada pradės galioti ir kam bus taikomas?
Pagal svarstomus pakeitimus, pirmasis būstas bus apmokestinamas tik tuo atveju, jei jo vertė viršys 450 tūkst. eurų – tai vadinamosios „grindys“ vienam asmeniui. Tuo tarpu visas ne pagrindinis NT – pavyzdžiui, antri butai, kotedžai ar sodybos – būtų apmokestinami nuo 50 tūkst. eurų vertės.
Tarifus savivaldybės galės nustatyti savarankiškai, tačiau jie liktų tarp 0,1 ir 1 proc. nuo vertės. Tai reiškia, kad galutinis mokestis gyventojams gali skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietovės.
Svarbu paminėti, kad nuo kitų metų Registrų centras pradės pervertinti NT vertes, todėl daugeliui gyventojų pagal seną apmokestinimo modelį mokestis būtų padidėjęs. Šis vertinimas yra viena priežasčių, kodėl keisti sistemą nuspręsta dar iki naujųjų vertinimų įsigaliojimo.
Pajamų mokesčio sistema taps progresyvesnė
Nuo 2026-ųjų siūloma keisti ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) modelį. Įvedami trys progresiniai tarifai – 20, 25 ir 32 proc., kurie būtų taikomi priklausomai nuo to, kiek metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) žmogus uždirba.
Pagal naują sistemą skaičiuojant pajamas būtų įtraukiamos individualios veiklos pajamos, tačiau neįskaičiuojami dividendai (jie toliau būtų apmokestinami atskirai 15 proc. tarifu) ir socialinės išmokos.
Taip pat planuojama įgyvendinti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą – papildomą neapmokestinamųjų pajamų dydį (PNPD) už vaiką. Jis siektų 87 eurus per mėnesį, arba 1044 eurus per metus, kas po mokesčių atitiktų apie 208,8 eurus metinės naudos vienam vaikui.
Kiti mokestiniai pokyčiai: nuo pelno iki cukraus
Be NT ir GPM pakeitimų, Seimas jau pritarė ir kitiems mokesčių pokyčiams: numatytas draudimo ir cukraus mokesčių įvedimas, pelno mokesčio didinimas, taip pat – pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos šildymui naikinimas.
Nors šie pokyčiai sukėlė nemažai diskusijų viešojoje erdvėje, Vyriausybė argumentuoja, kad tai būtina siekiant stabilizuoti valstybės biudžetą ir užtikrinti finansavimą svarbiausioms sritims, įskaitant krašto apsaugą.
Dalį naujai surinktų mokesčių planuojama nukreipti į Valstybės gynybos fondą. Tam taip pat priimami atitinkami įstatymo pakeitimai. Pasak Vyriausybės, tai būtina geopolitinių įtampų akivaizdoje ir siekiant stiprinti Lietuvos saugumą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
