Ar gali būti, kad ateityje gydytojai vietoje papildomų vaistų receptuose rašys paprastą patarimą – atsikelkite anksčiau ir pažiūrėkite į saulėtekį? Ši mintis skamba romantiškai, bet visai nebe naiviai. Naujausi moksliniai tyrimai pirmą kartą kiekybiškai įvertino tai, ką daugelis žmonių jautė intuityviai: saulėtekiai ir saulėlydžiai turi apčiuopiamą, teigiamą poveikį mūsų psichinei sveikatai. Trumpalaikiai, efemeriški gamtos reiškiniai sugeba pažadinti nuostabą, sustiprinti teigiamas emocijas ir net pakelti bendrą nuotaiką – ypač laikotarpiais, kai psichologinė savijauta svyruoja.
Kodėl aušra ir sutemos keičia tai, kaip matome pasaulį
Kelionių gidai jau seniai kartoja: norite pamatyti tikrąjį kraštovaizdžio grožį – atsikelkite auštant. Šis patarimas skamba skirtinguose pasaulio kampeliuose. Australijoje keliautojai, važiuojantys legendiniu maršrutu Great Ocean Road, raginami prie Twelve Apostles atvykti dar prieš saulėtekį, kai uolas nušviečia švelnūs rausvi ir auksiniai atspalviai. Balyje kopimas į Mount Batur prasideda naktį – ne tik dėl fizinių sąlygų, bet ir tam, kad viršūnėje būtų galima pamatyti saulę, kylantį virš debesų jūros. O Mauritius vakarinė pakrantė jau tapo klasika: vakarienės smėlyje, kai saulė lėtai panyra į Indijos vandenyną, laikomos vienomis romantiškiausių akimirkų.
Šie momentai brangūs ne tik dėl vaizdo, bet ir dėl to, kad jie trumpi. Saulėtekis ir saulėlydis trunka vos kelias minutes, o jų spalvos ir šviesa kinta beveik kas sekundę. Būtent šis laikinumas, pasak mokslininkų, ir yra raktas į jų emocinį poveikį.
Kai mokslas pamatuoja nuostabą
Ilgą laiką gamtos poveikis psichinei sveikatai buvo vertinamas gana apibendrintai. Tyrėjai analizavo pasivaikščiojimų parkuose ar miškuose naudą, ramų kraštovaizdį po mėlynu dangumi, žaliosios erdvės poveikį stresui. Tačiau efemeriški reiškiniai – tokie kaip saulėtekiai ir saulėlydžiai – liko nuošalyje. Šią spragą užpildė University of Exeter mokslininkai.
Taip pat skaitykite
Jų tyrimas, publikuotas Journal of Environmental Psychology, pirmą kartą sistemingai įvertino, kaip trumpalaikiai gamtos reginiai veikia mūsų savijautą. Tyrime dalyvavo apie 2 500 žmonių. Jiems buvo rodomi įvairūs vaizdai – nuo miesto aplinkos iki gamtos peizažų. Rezultatai buvo iškalbingi: kraštovaizdžiai su saulėtekiu ar saulėlydžiu sulaukė gerokai daugiau teigiamų įvertinimų nei tie patys vaizdai be šių reiškinių.
Dar daugiau – dalyviai nurodė, kad būtų pasirengę mokėti beveik 10 procentų daugiau už galimybę aplankyti vietą būtent tuo metu, kai galima stebėti saulės kilimą ar nusileidimą. Tai rodo, kad šie momentai turi ne tik emocinę, bet ir suvokiamą vertę.
Nuostaba, kuri persiduoda nuotaikai
Tyrimo autoriai tikėjosi patvirtinti estetinį efektą, tačiau vienas rezultatas juos nustebino. Paaiškėjo, kad saulėtekiai ir saulėlydžiai reikšmingai padidina žmonių jaučiamą susižavėjimą ir nuostabą. Šios emocijos priskiriamos vadinamosioms „teigiamoms aukšto intensyvumo emocijoms“, kurios gali keisti bendrą emocinį foną.
Kitaip tariant, tai ne tik gražus vaizdas. Nuostaba veikia kaip emocinis katalizatorius – ji plečia mūsų dėmesį, laikinai sumažina susitelkimą į kasdienius rūpesčius ir leidžia pajusti ryšį su kažkuo didesniu už mus pačius. Tokios būsenos siejamos su didesniu pasitenkinimu gyvenimu ir geresne psichologine savijauta.
Nuo romantikos iki terapijos
Gamtos terapinis poveikis nėra nauja idėja. Kanadoje gydytojai jau dabar kai kuriems pacientams, kenčiantiems nuo nerimo ar lengvos depresijos, rekomenduoja vadinamąjį „miško maudymą“ – pasivaikščiojimus nacionaliniuose parkuose, suteikiant nemokamą įėjimą. Nauji duomenys leidžia žengti dar vieną žingsnį toliau.
Mokslininkai iš Ekseterio universiteto teigia, kad verta skatinti žmones sąmoningai planuoti savo dieną taip, kad jie galėtų pamatyti saulėtekį ar saulėlydį. Paprastas sprendimas – keltis šiek tiek anksčiau arba vakarinį pasivaikščiojimą suplanuoti taip, kad jis sutaptų su saulės nusileidimu. Tyrėjų teigimu, tokie įpročiai gali būti ypač naudingi tamsiais metų laikais, kai daug žmonių patiria sezoninį nuotaikos pablogėjimą.
Kodėl šie momentai veikia stipriau nei „paprasta gamta“
Vienas iš galimų paaiškinimų – kontrastas. Saulėtekiai ir saulėlydžiai žymi perėjimą: nakties į dieną arba dienos į naktį. Žmogaus psichika itin jautri tokiems pokyčiams. Be to, šviesos spektras auštant ir temstant yra unikalus – šilti, rausvi ir oranžiniai tonai sukelia raminantį, bet kartu ir pakylėjantį poveikį.
Ne mažiau svarbus ir laikinumo aspektas. Žinodami, kad akimirka netrukus baigsis, mes labiau susitelkiame į dabartį. Tai primena sąmoningo dėmesio (mindfulness) praktiką, kuri plačiai taikoma psichologijoje.
Taip pat skaitykite
Maža pastanga, didelis poveikis
Šio tyrimo išvados siunčia paprastą, bet galingą žinutę. Psichinei savijautai gerinti nebūtini sudėtingi metodai ar brangios intervencijos. Kartais pakanka sąmoningai pakelti akis į horizontą tinkamu momentu. Saulėtekiai ir saulėlydžiai – tai nemokama, visiems prieinama „terapija“, kurią dažnai praleidžiame skubėdami.
Žiemą, kai dienos trumpos, o nuotaika dažnai svyruoja, šis patarimas tampa dar aktualesnis. Galbūt ne kiekvieną rytą pavyks atsikelti anksčiau, bet net keli tokie momentai per savaitę gali tapti mažais emociniais inkarais. Mokslas patvirtina tai, ką gamta visada žinojo – kartais užtenka kelių minučių šviesos, kad diena prasidėtų ar pasibaigtų kitaip.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
