Ar pandemijos metu mokslas suklydo? Šį klausimą drąsiai kelia vokiečių–amerikiečių smegenų tyrėjas, Nobelio premijos laureatas Thomas Südhof. Jo atvirumas – reta išimtis akademinėje bendruomenėje, kuri retai pripažįsta klaidas. Tačiau jo žodžiai svarbūs ne tik mokslininkams – jie paliečia kiekvieną, kas pandemijos metu tikėjo mokslo rekomendacijomis ir politika grįstais ribojimais.
Kai baimė nugalėjo atsargumą
„Kai pasaulį užklupo koronaviruso pandemija, dalis mokslininkų pasidavė panikai. Baimė, kad gali mirti milijonai žmonių, paskatino reikalauti priemonių, kurios ne visada turėjo pakankamą mokslinį pagrindą“, – interviu leidiniui Der Spiegel prisipažįsta Südhof. Jo nuomone, būtent ši skubota reakcija ir per griežtos priemonės sustiprino skeptišką visuomenės požiūrį į mokslą. Labiausiai nukentėjo jautriausios visuomenės grupės, kurioms ribojimai tapo ne tik apsauga, bet ir papildoma našta.
Mokslininkas pripažįsta, kad turėjo būti daugiau atsargumo. Politikai, pasikliaudami moksliniais argumentais, ne visada buvo visiškai sąžiningi ir skaidrūs, o tai dar labiau skatino nepasitikėjimą.
Klaidos, kurios atvėrė kelią politikos atakoms
Donaldas Trumpas šiais metais nevengė kritikuoti mokslo bendruomenės. Jo administracija ne tik mažino mokslinių tyrimų finansavimą, bet ir ėmėsi drastiškų veiksmų – atleido vakcinų ekspertus, apribojo užsienio studentų vizas, o vėliau paskelbė dekretą dėl vadinamojo „aukso standarto“ moksle, kurį prižiūrėtų valstybė.
Südhof laboratorija taip pat pateko į dėmesio centrą, kai dėl techninių netikslumų buvo atšaukti du moksliniai straipsniai. „Rezultatai buvo teisingi, tačiau dėl skaitmeninių vaizdų apdorojimo klaidų dalis grafikų neatitiko pirminių duomenų. Tai – kopijavimo ir įklijavimo klaidos, kurias dabar atpažinti padeda dirbtinis intelektas, bet anuomet jos buvo nematomos plika akimi“, – aiškina mokslininkas.
Šios klaidos, nors ir neturėjusios įtakos tyrimų esmei, tapo patogia priemone politikams, norėjusiems sumenkinti mokslo autoritetą.
Silpnėjantis JAV mokslo lyderystės vaidmuo
Südhof perspėja – JAV mokslas praranda pozicijas, ypač technologijų srityse, kur pirmauja Kinija. Dirbtinis intelektas, baterijų technologijos, kvantinė kompiuterija – sritys, kuriose amerikiečius jau vejasi konkurentai. Pasak mokslininko, norint išlaikyti lyderystę, būtina ne mažinti, o ženkliai didinti investicijas į mokslą.
Imigracijos ribojimai, pasak jo, dar labiau apsunkins talentų pritraukimą. „JAV naujų talentų iš esmės atsiranda dėl imigracijos. Jei ją ribosime, mokslo vystymasis sulėtės“, – įsitikinęs Südhof.
Politika ir mokslas – pavojinga priklausomybė
Profesorius nedvejodamas sako: dabartinė JAV politinė kryptis siekia pakeisti šalies elitą, o tai neišvengiamai palies ir mokslą. Jeigu bus sugriautas teisinės valstybės principas, mokslo raida gali patirti ilgalaikių ir skaudžių pasekmių.
Nepaisant kritikos, Südhof išlieka ištikimas JAV akademinei sistemai – Stanfordo universitete jis turi dar bent 12 metų užtikrintą finansavimą. Vokietijoje, pasak jo, tokio stabilumo nebūtų dėl demografinių iššūkių ir kitokio mokslo finansavimo modelio.
Pamokos ateičiai
Südhof istorija – tai ne tik atskiras mokslininko prisipažinimas dėl klaidų. Tai platesnė pamoka, kad mokslas nėra apsaugotas nuo žmogiškų silpnybių, o politinė įtaka gali tiek sustiprinti, tiek sugriauti jo autoritetą. Pandemija tapo lakmuso popierėliu, atskleidusiu, kiek lengvai baimė ir skuba gali nustumti atsargumą į šalį.
Ar mokslas išmoks šias pamokas? Tai priklausys nuo jo gebėjimo pripažinti klaidas, išlaikyti skaidrumą ir atsispirti politiniam spaudimui.
Akademinės laisvės puolimas – kodėl užpultas Harvardas?
Südhof aiškina, kad Harvardo universiteto puolimas nėra atsitiktinis – šis elitinis centras simbolizuoja Amerikoje intelektualinį ir politinį elitą. Jis kaltina administraciją siekiant ne tik institucinės reformos, bet ir ideologinio perversmo: „Trumpo administracijos tikslas – sunaikinti, paleisti ir galiausiai pakeisti elitą.”. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tai nėra izoliuota ataka – pavojaus banga neišvengiamai pasieks ir Stanfordą, kurio bendruomenė jau dalijasi nerimu dėl politinio spaudimo.
DEI programų kritika: lygybė be etninės diskriminacijos
Südhof pripažįsta, kad nors palaiko lygybės ir įtraukties principus, jis skeptiškas dėl programų įgyvendinimo būdo – ypač kai į priėmimo į universitetus kriterijus įtraukiama rasė. Tokia praktika, pasak jo, sukėlė priešiškumą visuomenėje ir galėjo būti vienas iš katalizatorių rinkėjų sprendimui paremti Trumpą. Būtent jis suformavo „klaidinančią pamoką“, kaip socialiniai idealai, jei įgyvendinami neteisingai, gali atvesti prie politinio atšiaurumo.
Mokslininkų tylos kaina
Vienas subtiliausių Südhof interviu momentų – jo atviras susirūpinimas kolegų tylėjimu. „Giliai neramina, kad daugelis ryškiausių akademinės bendruomenės atstovų, užuot gynę mokslą, renkasi atsiriboti“, – teigia jis. Pasak Nobelio premijos laureato, tokia tyla gali būti suprantama kaip baimė ar patogus kompromisas, tačiau ilgainiui ji kenkia visos mokslo bendruomenės autoritetui. Pats Südhof stengiasi viešai pasisakyti prieš atakas į mokslą, bet pabrėžia, kad mokslininkas privalo išlaikyti pusiausvyrą – aiškiai skirti savo pilietinę poziciją nuo griežtai mokslinio darbo, kad visuomenė nepradėtų abejoti jo tyrimų objektyvumu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
