Japonijos ir Tailando mokslininkai sužinojo, kur dingsta plastikas Pasaulio vandenyne. Tyrimas parodė, kad plastikas yra absorbuojamas koralų.
Pagal įvairius vertinimus, į vandenynus kasmet patenka nuo 4,8 iki 12,7 mln. tonų plastiko. Apie 70% šių atliekų vėliau nepavyksta rasti. Dingusio plastiko paslaptis daugelį metų liko neišspręsta.
Ypač opi plastiko užterštumo problema iškyla Pietryčių Azijoje. Šiame regione per metus susidaro apie 10 mln. tonų plastikinių atliekų – trečdalis viso pasaulio kiekio. Dalis šių atliekų patenka į vandenyną, kur jos suyra į mikroplastiką – mikroskopines, neirias daleles.
Mokslininkų komanda atliko tyrimus Sitchango salos pakrantėje, esančioje Siamo įlankoje, kad įvertintų užterštumo mastą. Ši teritorija žinoma dėl savo rifinių seklumų.
Žinoma, kad koralas susideda iš trijų pagrindinių dalių: paviršinės gleivės (išorinės dalies), vidinių audinių ir skeletinės struktūros – kieto kalcio karbonato sluoksnio. Mokslininkai surinko ir išanalizavo 27 keturių rūšių koralų mėginius. Juose buvo rasta 174 mikroplastiko dalelės, kurių dauguma siekė nuo 101 iki 200 mikrometrų (panašaus storio kaip žmogaus plaukas).
Mikroplastikas buvo aptiktas visose koralo dalyse: 38% paviršinėse gleivėse, 25% vidiniuose audiniuose ir 37% skeleto struktūroje. Dažniausiai aptikti plastiko tipai buvo nailonas, poliacetilenas ir polietileno tereftalatas (PET) – atitinkamai 20,11%, 14,37% ir 9,77% mėginių.
Mokslininkai padarė išvadą, kad koralai gali būti „plastiko absorbuotojai“ vandenyne, kaip medžiai yra „anglies dioksido absorbuotojai“ sausumoje. Sukauptas plastikas šimtmečius gali būti laikomas mirusių koralų skeletuose okeano dugne. Kol kas negalima tiksliai pasakyti, kaip plastikas veikia koralų ir rifų sveikatą, tačiau mokslininkai ketina atlikti išsamesnius šios temos tyrimus, praneša „Science of the Total Environment“.
