Vis dažniau galite sutikti šokančius pagyvenusius žmones. Vieni eina į choreografinius būrelius savo malonumui, kiti – palaikydami fizinę formą, treti susiranda draugų tokiuose renginiuose. Tačiau čia yra nuostabus faktas: šokis padeda žmonėms išlaikyti aiškesnį protą, šokio pagalba jie net lengviau reabilituojasi po insulto. Tuo domėjosi ne vieno universiteto mokslininkai, kurie nusprendė ištirti šokio ir jaunystės santykius. Šokis tampa ne tik judėjimo forma, bet ir gyvenimo būdu, galinčiu pagerinti emocinę pusiausvyrą bei suteikti naują požiūrį į gyvenimą.
Šiandien pasakysime, kodėl taip svarbu šokti bent kartais po 40 metų, o dar geriau – visą gyvenimą. Net kelių minučių kasdienis šokis gali pagerinti širdies veiklą, padėti išlaikyti geresnę laikyseną ir padidinti energijos lygį visai dienai.
Šokio nauda kūnui ir protui
Jau seniai įrodyta, kad jaunystės trukmę lemia mūsų smegenys. Galų gale galite atrodyti tiesiog pribloškiamai, bet kokia prasmė, jei prasideda senatvinė demencija, kuri sukelia daug problemų. Viena iš teorijų sako, kad šokis yra ne tik fizinis aktyvumas, bet ir psichoterapija bei gera silpnaprotystės ir vadinamųjų senatvės ligų prevencija. Be to, šokant aktyvuojamos įvairios nervų sistemos sritys, kurios stiprina gebėjimą susikaupti ir padeda kovoti su stresu.
Kol mes šokame, mūsų galvoje vyksta rimtas darbas. Neaktyvios smegenų dalys pabunda. Dešinysis ir kairysis pusrutuliai pradeda veikti sinchroniškai. Mes suvokiame pasaulį šviesesnį ir didesnį, nes smegenys vienu metu seka ritmą, muziką ir valdo kūno judesius. Tokia smegenų stimuliacija padeda išlaikyti pažintinius gebėjimus ir sulėtinti natūralų jų silpnėjimą su amžiumi.
Taip pat skaitykite
Universiteto mokslininkų grupė nusprendė ištirti vyresnių nei 60 metų žmonių, einančių šokti į vietinę studiją, sveikatos rodiklius. Rezultatai parodė, kad jie iš tiesų yra daug sveikesni. Jie greitai priima sprendimus, lengvai randa loginius ryšius, puikiai analizuoja ir įsimena informaciją, o jų kūnas yra daug stipresnis ir jaunesnis nei jų bendraamžių. Tai įrodo, kad šokis veikia kaip natūralus kūno ir proto treniruoklis.
Vidaus organai gauna daugiau deguonies. Negana to, šokio metu kūnas gamina endorfinus, dar vadinamus laimės hormonais. Asmuo akimirksniu įgauna jėgos užtaisą, kuris nepaliks jo visą dieną. Reguliarus šokis padeda sumažinti streso hormono kortizolio kiekį, todėl pagerėja miegas, stiprėja imuninė sistema ir gerėja bendra savijauta.
Šokio nauda sveikatai
- Šokiai treniruoja beveik visus kūno raumenis ir teigiamai veikia sąnarių audinį.
- Šokių pratimai stiprina kvėpavimo sistemą ir gerina deguonies pasisavinimą.
- Kūno judėjimas priverčia kraują greičiau tekėti per kraujagysles, todėl jos įgauna papildomą elastingumą, dingsta sąstingis. Tai tampa veiksminga širdies ir kraujagyslių ligų, insulto bei trombozės prevencija.
- Reguliariai atliekant šokius sudėtingais judesiais, pagerėja smegenų veikla ir atmintis, sumažėja Alzheimerio ligos rizika.
- Šokis padeda išreikšti emocijas, išlaisvinti neigiamą energiją ir didina pasitikėjimą savimi.
- Reguliarūs šokiai gali padėti deginti papildomas kalorijas, todėl jie veiksmingai prisideda prie svorio kontrolės.
- Daugybė šokio žingsnių teigiamai veikia nervų sistemą: jie pašalina nervinę įtampą, galvos skausmus ir stabilizuoja kraujospūdį.
- Profesionaliai šokantys žmonės rečiau serga Parkinsono liga ir išsaugo geresnę koordinaciją iki pat senatvės.
- Šokiai stiprina kaulų tankį, todėl padeda išvengti osteoporozės, kuri dažnai pasireiškia vyresniame amžiuje.
- Grupiniai šokiai stiprina socialinius ryšius, mažina vienišumo jausmą ir suteikia priklausymo bendruomenei pojūtį.
Šokis kaip gyvenimo būdas
Šokiai lėtina senėjimo procesą organizme, nes ne veltui sakoma: „Judėjimas yra gyvenimas.“ Optimaliausias sveiko žmogaus mankštos grafikas yra 3 kartus per savaitę po 60–90 minučių. Tačiau nereikia lankytis specialiose studijose – galite šokti namuose pagal mėgstamą muziką, sode ar net virtuvėje. Pagrindinis dalykas – daryti tai su gera nuotaika. Fiziologai ir gydytojai pensininkams ypač rekomenduoja atkreipti dėmesį į pramoginius šokius, tokius kaip valsas, tango ar salsa, kurie lavina pusiausvyrą, koordinaciją ir suteikia malonumo.
Net jei niekada anksčiau nešokote, pradėti niekada nevėlu. Šokis gali tapti puikia terapija tiek kūnui, tiek sielai, atkuriančia vidinę harmoniją ir grąžinančia gyvenimo džiaugsmą. Kai šokate, jūs ne tik judate, bet ir gyvenate – pilnai, sąmoningai ir su meile sau bei pasauliui.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
