Vėžys kasmet nusineša milijonus gyvybių, o ankstyva diagnostika išlieka vieninteliu būdu laiku jį sustabdyti. Tačiau ką daryti, jei ligą būtų galima aptikti dar prieš jai įsitvirtinant organizme? Šiandien mokslininkai kaip niekad arti atsakymo, kuris gali apversti onkologijos pasaulį aukštyn kojomis. Naujasis kraujo tyrimas, vadinamas „Galleri“, žada tai, ko iki šiol neįsivaizdavome – galimybę aptikti net 50 skirtingų vėžio tipų iš vieno paprasto mėginio. Ir tai tik pradžia.
Mokslo proveržis, kuris gali išgelbėti milijonus
Vėžio statistika – negailestinga. Ši liga kasmet atsakinga už maždaug 10 milijonų mirčių visame pasaulyje, o naujų atvejų nuolat daugėja. Prognozuojama, kad artimiausiais metais per 12 mėnesių diagnozę išgirs apie 20 milijonų žmonių. Gyvensena, sėdimas darbas, perdirbtas maistas, priklausomybės – visa tai galingi rizikos veiksniai, nors dalis navikų vystosi ir be išorinių dirgiklių. Šiame kontekste ankstyvas aptikimas tampa vieninteliu būdu užkirsti kelią sunkiai ligos eigai, metastazėms ir mirtims.
Todėl kiekvienas naujas diagnostikos metodas yra tarsi vilties kibirkštis. Mokslininkai dešimtmečius siekia sukurti testus, kurie leistų pastebėti vėžį dar tada, kai jis neturi simptomų. Ir būtent čia prasideda „Galleri“ istorija – inovacijos, kuriai daugelis specialistų jau dabar pranašauja vietą medicinos istorijoje.
Kaip veikia „Galleri“ testas?
Skirtingai nuo įprastų genetinių tyrimų, kurie ieško mutacijų, „Galleri“ analizuoja vadinamąjį DNR metilinimo modelį. Metilinimas – tai cheminiai pokyčiai genetinėje medžiagoje, kurie gali atskleisti, jog organizme vyksta netipiniai procesai. Vėžio ląstelės į kraują išskiria specifinius metilinimo signalus, vadinamus laisvąja DNR (cell-free DNA). Būtent šiuos signalus testas ir aptinka.
Kitaip tariant, tyrimas ieško „pėdsakų“, kuriuos palieka navikas, net jei pats auglys dar mažas ar nepastebimas. Jei DNR signalai primena jau žinomus vėžio modelius, testas gali ne tik parodyti, kad liga vystosi, bet ir nurodyti jos kilmę. Tai kardinaliai skiriasi nuo įprastų tyrimų, kurie dažnai gali aptikti tik vieną ar kelis navikų tipus.
Stulbinantys tyrimo rezultatai: ką atskleidė PATHFINDER 2?
Vienas didžiausių iki šiol atliktų tyrimų – PATHFINDER 2 – apėmė net 36 tūkst. vyresnių nei 50 metų dalyvių iš JAV ir Kanados. Jau išanalizuoti 25 tūkst. tyrimo rezultatų rodo, kad testas turi milžinišką potencialą. Visi tyrime dalyvavę asmenys buvo stebimi metus.
Rezultatai pribloškė net pačius mokslininkus: 1 iš 100 žmonių gavo teigiamą atsakymą, ir net 62 % jų vėliau buvo patvirtintas vėžys. Tuo tarpu 99 % neigiamą atsakymą gavusių dalyvių buvo visiškai sveiki – jokios vėžio ląstelių veiklos nenustatyta. Šiuos rezultatus patvirtino ir kiti diagnostikos metodai.
Studijai vadovavęs profesorius Nima Nabavizadeh iš Oregono sveikatos ir mokslo universiteto pabrėžia: tai gali tapti ypač svarbiu prevencijos įrankiu. Testas kol kas eksperimentinis, tačiau jis geba aptikti iki 50 skirtingų vėžio tipų – ir tai daro labai ankstyvoje stadijoje, kai gydymo sėkmė beveik garantuota.
Kokių tipų vėžį gali aptikti naujasis testas?
Mokslininkų teigimu, iš vieno kraujo mėginio galima išskirti daug įvairių vėžio rūšių signalų. Tarp jų:
• stemplės vėžys
• kepenų vėžys
• kiaušidžių vėžys
• inkstų vėžys
• tulžies pūslės vėžys
• sarkomos
• galvos ir kaklo vėžiai
• kai kurios limfomų rūšys
Šie navikai dažnai aptinkami per vėlai, nes neturi aiškių simptomų arba rutininiai tyrimai jų neįvertina. Profesoriaus Nabavizadeh žodžiais, būtent tokių rūšių vėžį šiuo metu dažnai aptinkame atsitiktinai – atliekant visiškai kitus tyrimus.
Yra ir ribojimų: pavyzdžiui, prostatos vėžys dažniausiai neaptinkamas „Galleri“ testu, nes į kraują nepatenka pakankamas kiekis naviko ląstelių žymeklių.
Taip pat skaitykite
Netobulumai, kuriuos būtina tobulinti
Tyrimas vis dar eksperimentinis, todėl jau užfiksuota ir klaidingų teigiamų, ir klaidingų neigiamų rezultatų. Būtent dėl to mokslininkai pabrėžia – „Galleri“ negali pakeisti tradicinių diagnostikos priemonių. Endoskopinės procedūros, tokios kaip kolonoskopija ar gastroskopija, išlieka tiksliausios nustatant virškinamojo trakto navikus.
Be to, tema kelia diskusijų tarp gydytojų. Testo kaina JAV šiuo metu siekia beveik 1000 dolerių, todėl jis nėra prieinamas daugeliui pacientų. Taip pat kyla rizika, kad bus aptikti visiškai nepavojingi pokyčiai, dėl kurių žmogus reikalaus gydymo. Tai gali perpildyti sveikatos sistemą ir pakenkti tiems, kuriems pagalba reikalinga skubiausiai. Kol tyrimo tikslumas siekia maždaug 60 %, dalis specialistų ragina išlikti atsargiems.
Ar tai naujas onkologijos etapas?
Jei testas bus tobulinamas ir taps prieinamas plačiajai visuomenei, jis gali tapti vienu didžiausių diagnostinių lūžių šiuolaikinėje medicinoje. Greitas, paprastas ir neskausmingas tyrimas galėtų pakeisti milijonų gyvenimus – nes suteiktų galimybę aptikti vėžį dar prieš jam įgaunant jėgų. Tai reikštų daugiau sėkmingų gydymo atvejų, mažesnį mirtingumą ir tūkstančius šeimų, kurioms pavyktų išvengti didžiausios gyvenimo tragedijos.
„Galleri“ šiuo metu yra viltis, tačiau jei bus visiškai patvirtintas ir kompensuojamas, jis gali tapti kasdienybės dalimi taip pat, kaip šiandien savaime suprantamas kraujo spaudimo matavimas. O galbūt net pakeisti vėžio istoriją visam laikui.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
