Mokslininkai paskelbė apie perspektyvų proveržį vėžio gydymo srityje – nauja technologija leidžia selektyviai paveikti vėžines ląsteles, beveik nepažeidžiant sveikųjų. Kaip rašo The Independent, tyrėjų komanda iš RMIT University Melburne teigia, kad itin mažos metalinės dalelės, vadinamos nanotaškais, geba atpažinti ir sunaikinti žmogaus organizme pakitusias ląsteles. Pasak mokslininkų, tai atveria kelią tikslesniems ir švelnesniems gydymo metodams.
Kol kas tyrimas yra ankstyvoje stadijoje: nanotaškai buvo išbandyti tik laboratorijoje išaugintose ląstelėse, be bandymų su gyvūnais ar žmonėmis. Vis dėlto gauti rezultatai rodo naują veiksmingą strategiją, kuri išnaudoja pačių vėžinių ląstelių silpnybes.
„Vėžinės ląstelės jau patiria didesnį stresą nei sveikosios. Mūsų dalelės šį stresą šiek tiek sustiprina – tiek, kad suaktyvintų vėžinių ląstelių savinaiką, o sveikosios su tuo lengvai susidoroja“, – paaiškino RMIT Inžinerijos mokyklos mokslininkas dr. Baoyue Zhang.
Straipsnyje teigiama, kad nanotaškai sukurti iš molibdeno oksido – junginio, gaunamo iš reto metalo molibdeno, plačiai naudojamo elektronikoje ir pramonėje. Tyrėjų teigimu, nedideli cheminės struktūros pakeitimai priverčia medžiagą išskirti reaktyviąsias deguonies formas. Šios nestabilios molekulės pažeidžia svarbiausias ląstelių struktūras ir galiausiai sukelia ląstelės žūtį. Būtent šis mechanizmas leidžia kryptingai naikinti vėžį.
Taip pat skaitykite
Mokslininkai pabrėžia, kad dauguma dabartinių onkologinių gydymo metodų pažeidžia ne tik navikus, bet ir sveikus audinius. Todėl galimybė didinti vidinį stresą tik vėžinėse ląstelėse gali tapti pagrindu gerokai mažiau toksiškai terapijai.
Svarbu ir tai, kad nanotaškai gaminami ne iš brangių ar potencialiai toksiškų tauriųjų metalų, tokių kaip auksas ar sidabras, o iš prieinamo metalo oksido. Tai gali reikšti mažesnes gamybos sąnaudas ir didesnį saugumą.
Laboratoriniuose bandymuose nanotaškai parodė aukštą selektyvumą: gimdos kaklelio vėžio ląstelės buvo sunaikintos tris kartus greičiau nei sveikosios per 24 valandas. Toks efektas pasiektas tiksliai sureguliavus metalo sudėtį – į ją įtraukiant mikroskopinius vandenilio ir amonio kiekius. Tai paskatino daleles gaminti didesnį kiekį reaktyviojo deguonies, kuris aktyvavo apoptozę – natūralų pažeistų ląstelių žūties mechanizmą.
Kas toliau?
Australijos mokslininkų komanda toliau tobulina technologiją. Kitas tyrimų etapas numato sukurti dar siauresnį taikymo mechanizmą, kad nanotaškai aktyvuotųsi tik navikų viduje ir niekada nepaveiktų sveikų audinių.
Taip pat planuojami bandymai su gyvūnais, o lygiagrečiai kuriami pramoninio masto gamybos metodai, kurie galėtų priartinti šią technologiją prie klinikinio taikymo.
