Virusai iki šiol laikomi vienu didžiausių žmonijos iššūkių. Nuo sezoninio gripo iki pasaulį sukrėtusių pandemijų – infekcinės ligos nuolat primena, kokie pažeidžiami esame. Tačiau visai neseniai mokslininkų iš Kolumbijos universiteto buvo aptikta reta genų mutacija, kuri gali iš esmės pakeisti mūsų kovą su virusais. Šis atradimas ne tik sujaudino mokslinę bendruomenę, bet ir įžiebė viltį, jog ateityje bus įmanoma išvengti net pačių pavojingiausių infekcijų.
Retas genas, suteikiantis išskirtinį atsparumą
Kolumbijos universiteto mokslininkai analizavo nedidelę pacientų grupę ir pastebėjo, kad kai kuriems iš jų praktiškai nepakenkia net tokie virusai kaip gripas ar tymai. Nors jie buvo susidūrę su šiomis ligomis, rimtų simptomų niekada nepatyrė. Viso to priežastis – reta ISG15 geno mutacija. Šis genas dalyvauja reguliuojant imuninės sistemos veiklą, o jo mutacija sukelia pastovią, bet itin lengvą uždegiminę reakciją organizme.
Tokio tipo uždegimas nesukelia jokių nepageidaujamų reiškinių, tačiau veikia kaip nuolatinė apsauginė siena – organizmas nuolat gamina antivirusines baltymo molekules, kurios efektyviai blokuoja virusus dar jų plitimo pradžioje. Panašu, kad šie žmonės natūraliai išvengia to, ką didžioji dalis visuomenės patiria kasmet – varginančių infekcijų, apsilankymų pas gydytojus ar net ilgų hospitalizacijų.
Naujoviški eksperimentai su mRNA technologija
Šis atradimas paskatino dr. Bogunovico vadovaujamą tyrėjų grupę ieškoti būdo, kaip šią genialią natūralią apsaugą pritaikyti platesniam žmonių ratui. Tam pasitelkta technologija, kuri gerai pažįstama iš naujausių vakcinų – mRNA. Laboratorijoje buvo sukurtas metodas, leidžiantis gyvūnų organizmuose trumpam imituoti tą būseną, kurią sukelia defektinis ISG15 genas.
Mokslininkai suprogramavo ląsteles gaminti dešimt pagrindinių antivirusinių baltymų – būtent tuos, kurių padidėjusi koncentracija stebėta natūraliai atsparių žmonių kraujyje. Rezultatai pranoko lūkesčius: kai mRNA modifikaciją gavę pelės ir žiurkėnai buvo sąmoningai veikiami SARS-CoV-2 viruso, infekcija buvo žymiai silpnesnė, o jų imuninė sistema apskritai nebuvo sutrikdyta.
Genų mutacija ir laikina apsauga, galinti išgelbėti gyvybes
Tiesa, šis poveikis truko tik iki keturių dienų – ženkliai trumpiau nei įprastų vakcinų sukeliama apsauga. Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad toks trumpalaikis skydas gali būti itin vertingas konkrečiomis situacijomis: pavyzdžiui, pandemijos pradžioje, kol dar kuriamos, testuojamos ir gaminamos specifinės vakcinos. Tokią laikiną apsaugą būtų galima suteikti medikams ar kitiems pirmosios linijos darbuotojams, kurie pirmieji susiduria su ligonių srautais ir didesne užsikrėtimo rizika.
Naujos kryptys kovoje su virusais
Kol kas šis metodas išbandytas tik su gyvūnais, tačiau rezultatai rodo, kad žmogaus imuninei sistemai įmanoma „priminti“, kaip elgtis taip, lyg ji turėtų natūralią apsaugą. Tyrėjai mano, kad tai gali būti pradžia visiškai naujai medicinos erai – vietoje tradicinių vakcinų, kurios skatina specifinių antikūnų gamybą, ateityje bus įmanoma aktyvuoti visą antivirusinį baltymų tinklą vos kelioms dienoms ar savaitėms, kai to labiausiai reikia.
Toks požiūris galėtų tapti revoliuciniu ne tik pandemijų metu, bet ir kovoje su sezoninėmis infekcijomis, kurios kasmet nusineša tūkstančius gyvybių. Be to, trumpalaikė apsauga suteikia galimybę išvengti ilgalaikių pašalinių efektų, kurie kartais pastebimi po įprastų imunostimuliuojančių preparatų.
Mokslininkai pabrėžia, kad reikia atlikti daug papildomų tyrimų – itin atsargiai bus vertinamas ilgalaikis poveikis ir galimos komplikacijos. Tačiau jau dabar žmonės, turintys natūralią ISG15 geno mutaciją, suteikia ne tik vertingą informaciją, bet ir realų pažangių technologijų taikymo modelį. Jei eksperimentai su žmonėmis pasitvirtins, mes galėsime ne tik kontroliuoti infekcijų plitimą, bet ir efektyviai valdyti kritinius momentus, kol tradicinės vakcinos bus paruoštos.
Vis daugiau mokslininkų sutaria, kad ateities medicina neapsiribos siauru viruso neutralizavimu. Ji veiks kaip išmanusis skydas – įjungiamas tada, kai pavojus didžiausias, ir išjungiamas tuomet, kai pavojaus nebelieka. Kol kas skamba kaip mokslinė fantastika, tačiau Kolumbijos universiteto atradimas įrodo, kad tokia ateitis gali būti kur kas arčiau nei galvojome.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
