Per pastaruosius kelerius metus mokymosi procesas smarkiai pasikeitė. Nuo popierinių sąsiuvinių ir rašiklių vis dažniau pereinama prie skaitmeninių priemonių, o žinios šiandien įtvirtinamos ne tik per klausymąsi ar rašymą, bet ir per kūrybą, bendradarbiavimą bei savarankišką tyrinėjimą. Mokymasis tampa daugialypis – jame jungiasi praktika, diskusijos ir technologijos, kurios padeda ne tik gauti informaciją, bet ir ją kurti.
Skaitmeninės priemonės tapo neatsiejama daugelio mokinių ir studentų kasdienybės dalimi. Jose galima ne tik fiksuoti idėjas, bet ir jas vizualizuoti, dalintis su kitais ar pritaikyti naujose užduotyse. Tai rodo ir tyrimai – mokiniai, kurie tikslingai naudoja skaitmeninius įrankius, dažniau pastebi pagerėjusią mokymosi kokybę ir didesnę motyvaciją. Daugeliui jų technologijos tampa ne tik patogumu, bet ir priemone, padedančia suprasti, kaip mokytis savarankiškai.
Mokymasis be sienų
Pasak pedagogų, didžiausias pokytis įvyko ne dėl pačių technologijų, o dėl pasikeitusio požiūrio į mokymąsi. Ilgus metus vyravo aiški tvarka – mokytojas aiškina, mokinys rašo. Šiandien tokia schema nebetinka. Užrašai tapo tik viena iš daugelio mokymosi dalių, o žinių įgijimas vyksta nuolat – ne tik pamokoje, bet ir už jos ribų.
„Mokymasis nebėra apribotas klasės sienų. Jis vyksta visur – kelionėje, pokalbyje, gamtoje ar internete. Technologijos leidžia greitai pasiekti informaciją, tačiau tikrasis mokymasis prasideda tada, kai žmogus geba ją atsirinkti, apmąstyti ir pritaikyti“, – sako Klaipėdos valstybinės kolegijos Pedagogikos katedros dėstytojas, mokytojas ir „Lietuvos mokytojas 2024“ laureatas Rūtenis Latoža.
Taip pat skaitykite
Anot pedagogo, ypač sparčiai šį pokytį jaučia jaunesni mokiniai. „Pradinukai dažnai drąsiau dirba su skaitmeninėmis priemonėmis nei su tradicinėmis. Jie žiūri į mokymąsi kaip į žaidimą – tai skatina smalsumą ir įsitraukimą. Bet technologijos veikia tik tada, kai naudojamos tikslingai: ne informacijos vartojimui, o kūrimui“, – pastebi jis.
Technologijos gali būti tiek pagalbininkas, tiek trukdis – viskas priklauso nuo to, kaip jos integruojamos į pamokas. „Jei įrenginys naudojamas tyrinėjimui, vizualizacijai ar kūrybai – tai įtraukia. Tačiau jei ekrane tik slenka turinys, dėmesys išsiskaido. Todėl šiandien svarbiausia – sąmoningas technologijų naudojimas. Mokytojas tampa ne žinių šaltiniu, o kelrodžiu, padedančiu suprasti, kaip mokytis. Šiuolaikinis mokinys – tyrinėtojas, o mokymasis – atradimų kelionė“, – teigia R. Latoža.
Technologijos, kurios skatina kūrybiškumą ir savarankiškumą
Augantis informacijos kiekis reikalauja naujų įgūdžių – gebėjimo susisteminti, atsirinkti ir greitai pritaikyti žinias. Tyrimai rodo, kad skaitmeninių priemonių integracija į mokymąsi gali pagerinti rezultatus net iki 15 procentų. Tai lemia ne tik informacijos prieinamumas, bet ir nauji mokymosi būdai, kai mokinys tampa aktyviu kūrėju.
R. Latoža pabrėžia, kad technologijos gali tapti kūrybiškumo katalizatoriumi: „Jos leidžia mokiniams ne tik vartoti turinį, bet jį ir kurti – filmuoti, montuoti, programuoti, pasakoti istorijas ar dirbti su dirbtinio intelekto įrankiais. Tokia veikla reikalauja savarankiškumo, nes tenka planuoti procesą, ieškoti sprendimų ir rinktis tinkamiausius būdus.“
Vis dėlto mokytojas atkreipia dėmesį, kad kūrybiškumas slypi ne tik skaitmeninėje erdvėje. „Technologijos gali pagreitinti mokymąsi, tačiau tik tradiciniai būdai – rašymas ranka, skaitymas, pokalbis su žmogumi – padeda jį pagilinti. Svarbiausia ne atsisakyti ekranų, o išmokti juos valdyti. Reikia sustoti, apmąstyti, paaiškinti informaciją savo žodžiais. Kai technologijos tampa ne patogumu, o sąmoningu pasirinkimu, jos veikia kartu su žmogumi, o ne vietoje jo.“
Užrašai, kurie virsta žiniomis
Šiuolaikinis mokymasis yra įvairiapusis: vieną dieną studentas rašo konspektą, kitą – kuria pristatymą, dar kitą – rengia tyrimo apžvalgą. Todėl daugeliui svarbus tampa įrankis, galintis apjungti kelias funkcijas – padėti rašyti, kaupti, sisteminti ir dalintis informacija. Šiuolaikinės planšetės, skirtos mokymuisi, suteikia galimybę ranka rašytus užrašus paversti tvarkingais skaitmeniniais tekstais, juos žymėti, spalvinti ar perkelti į kitas programas.
Tokios funkcijos leidžia ne tik geriau įsisavinti medžiagą, bet ir ją efektyviai panaudoti – grupiniuose projektuose, atsiskaitymuose ar ruošiantis egzaminams. Mobilumas ir ilgai veikianti baterija tampa itin svarbūs, kai mokymasis persikelia į bibliotekas, kavinę ar kelionę.
Vis labiau įsitvirtina požiūris, kad skaitmeninė priemonė – tai ne tik popieriaus pakaitalas, bet ir visapusiška darbo erdvė. Joje galima jungti tekstą, garsą, vaizdą, nuotraukas ar vaizdo įrašus, o medžiagą bendrinti su kitais vos keliais paspaudimais. Tokia aplinka atitinka šiandieninį mokymosi tempą ir padeda moksleiviams bei studentams lavinti ne tik žinias, bet ir organizuotumo, bendradarbiavimo bei kūrybiškumo įgūdžius.
Taip pat skaitykite
„Mokiniai ir studentai šiandien dirba greitai, jiems natūralu jungti skirtingus formatus – nuo užrašų iki garso įrašų ar vaizdo medžiagos. Skaitmeninis įrenginys tampa vieta, kur viskas susijungia į vieną visumą. Tai keičia ir požiūrį į mokymąsi – svarbu ne tiek technologija, kiek tai, ką su ja galima sukurti“, – apibendrina R. Latoža.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
