2025 m. birželio 24 d. Hagoje, Nyderlanduose, vyks svarbus NATO viršūnių susitikimas, kuris taps reikšmingu etapu ruošiantis liepos mėnesį numatytam pagrindiniam susitikimui Vašingtone. Jame bus aptarti gynybos finansavimo įsipareigojimai, pagalbos Ukrainai stiprinimas, naujų NATO narių integracija ir Aljanso pasirengimas atsakomiesiems veiksmams grėsmės akivaizdoje. Šis susitikimas svarbus ne tik geopolitiniam saugumui, bet ir vieningam atsakui į vis didesnį Rusijos karinį aktyvumą.
Didesnis dėmesys kolektyvinei gynybai
Šių metų susitikimas Hagoje vyksta sudėtingame tarptautiniame kontekste – Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi, o NATO rytinio flango valstybės kelia susirūpinimą dėl galimų provokacijų. Tikimasi, kad susitikimo metu daug dėmesio bus skiriama kolektyvinės gynybos stiprinimui – didesniam karinių pajėgų parengimui, NATO greitojo reagavimo pajėgų plėtrai ir karinės infrastruktūros stiprinimui Rytų Europoje.
2024 m. NATO šalys pirmą kartą pasiekė susitarimą, kad visos narės skirs ne mažiau kaip 2 % BVP gynybai. 2025 m. tikimasi, kad ši tendencija ne tik išliks, bet ir bus paskatinta kai kurių šalių didinti gynybos biudžetus dar labiau.
Pagalbos Ukrainai stiprinimas
Vienas iš pagrindinių darbotvarkės klausimų – ilgalaikės ir koordinuotos paramos Ukrainai užtikrinimas. NATO siekia perimti kai kurių koordinavimo veiklų iš JAV, siekiant sumažinti paramos priklausomybę nuo atskirų šalių sprendimų.
Taip pat skaitykite
Tikėtina, kad bus patvirtinta nauja daugiametė pagalbos programa, kuri apims tiek karinę pagalbą, tiek Ukrainos karių mokymą, logistinę paramą ir bendradarbiavimą žvalgybos srityje. Be to, gali būti priimtas sprendimas dėl Ukrainos narystės NATO „kelio žemėlapio“, nors tikėtina, kad šalis dar negaus oficialaus kvietimo prisijungti prie Aljanso artimiausiu metu.
Švedijos narystė ir Aljanso plėtra
Po ilgų derybų Švedija 2024 m. tapo oficialia NATO nare. Šių metų susitikime daug dėmesio bus skiriama šios šalies integracijai į bendrą gynybos struktūrą ir prisitaikymui prie NATO standartų. Kartu gali būti aptariamas tolesnis Aljanso plėtros klausimas – ypač atsižvelgiant į partnerystes su Ramiojo vandenyno regiono valstybėmis, tokiomis kaip Australija, Japonija, Pietų Korėja ir Naujoji Zelandija.
Strateginis pasirengimas ilgam laikotarpiui
NATO siekia ne tik reaguoti į dabartines grėsmes, bet ir užtikrinti ilgalaikį atsparumą. Hagos susitikime bus pristatyti pirmieji žingsniai įgyvendinant „gynybos pramonės strategiją“, kuria siekiama skatinti gynybos gamybos apimčių augimą Europoje. Tai svarbu tiek dėl ginkluotės tiekimo Ukrainai, tiek dėl bendro NATO atsparumo stiprinimo.
Taip pat gali būti aptarti kibernetinio saugumo klausimai, dirbtinio intelekto panaudojimas kariniame sektoriuje ir parengties didinimas netradicinėms grėsmėms, tokioms kaip dezinformacija ar hibridinės atakos.
Kas svarbiausia Lietuvai?
Lietuvai, kaip rytinio flango valstybei, ypač aktualūs sprendimai dėl NATO pajėgų dislokavimo regione. Vilnius tikisi, kad bus patvirtinti planai dėl didesnio karinio dalyvavimo Baltijos šalyse, taip pat – dėl greitesnio NATO pajėgų perkėlimo krizės atveju.
Taip pat Lietuva palaiko stipresnę ir labiau koordinuotą paramą Ukrainai bei ragina Aljanso partnerius laikytis griežtesnės laikysenos Rusijos atžvilgiu.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
