Dinozaurų išnykimas – viena didžiausių paslapčių, kada nors sukrėtusių žmonijos vaizduotę. Dauguma iš mūsų esame įsitikinę, kad prieš 66 milijonus metų į Žemę trenkėsi milžiniškas asteroidas, palikęs garsiąją Čiksulubo (Chicxulub) krateryje žymę dabartinėje Meksikoje, o kartu sunaikinęs ir beveik visą gyvybę. Tačiau mokslininkai vis dar nesutaria, ar tik vienas kosminis smūgis galėjo ištrinti tokią galingą gyvūnų grupę kaip dinozaurai. Pastaraisiais metais vis dažniau keliamos alternatyvios teorijos, kurios keičia mūsų požiūrį į šią seną paslaptį. Naujausi tyrimai netgi leidžia manyti, kad prie dinozaurų žlugimo prisidėjo ne tik kosmoso akmenys ar ugnikalniai, bet ir… ligas platinantys vabzdžiai.
Asteroido smūgis – klasikinė versija
Kiekvienas mokinys mokykloje yra girdėjęs, kad pagrindinis dinozaurų išnykimo kaltininkas – asteroidas. Šios hipotezės įrodymai yra neginčijami: Čiksulubo krateris, sluoksniuose aptiktas iridis – retas elementas, dažniausiai randamas kosmose, bei geologiniai požymiai, rodantys pasaulinę katastrofą. Būtent šis įvykis laikomas riba tarp Mezozojaus eros, kai klestėjo dinozaurai, ir Cenozojaus, kurio pradžioje į sceną išėjo žinduoliai.
Tačiau ne visi sutinka, kad asteroido poveikis buvo vienintelis. Kritikai teigia, kad net ir toks smūgis negalėjo per kelis mėnesius ar metus išnaikinti visos rūšies, gyvenusios įvairiuose Žemės kampeliuose.
Ar dinozaurus pražudė ugnikalniai?
Vienas senesnių, bet vėl iš naujo svarstomų paaiškinimų – milžiniška vulkaninė veikla Indijoje. Vadinamieji Dekano trapai, milžiniškos lavos upės, išsiveržusios prieš pat dinozaurų išnykimą, į atmosferą išmetė didžiulius kiekius anglies dvideginio ir sieros junginių. Šios dujos galėjo sukelti klimato chaosą: žiemas su itin žema temperatūra, o vėliau – staigų atšilimą.
Taip pat skaitykite
2020 m. tyrimai parodė, kad vulkanų poveikis buvo galimai reikšmingas, nors globaliu mastu galėjo būti pernelyg lokalus. Tačiau panašumai su ankstesnėmis Žemės katastrofomis, pavyzdžiui, su masiniu Permo laikotarpio išnykimu, kai dėl ugnikalnių žuvo daugiau nei 90 % rūšių, verčia šią teoriją vertinti rimtai.
Didžioji epidemija – senas, bet atgimstantis įtarimas
Dar prieš kelis dešimtmečius buvo svarstoma, kad dinozaurus galėjo pražudyti ne tik gamtos stichijos, bet ir liga. Tokia teorija atrodė pernelyg spekuliatyvi, kol mokslininkai Brazilijoje atrado įrodymų, jog kai kurios dinozaurų rūšys kentėjo nuo rimtų infekcijų.
San Paulo valstijoje, Ibiro vietovėje, aptiktuose fosilijų pavyzdžiuose rasta požymių, kad prieš 80 milijonų metų gyvenę ilgakakliai sauropodai sirgo sunkia kaulų liga, panašia į osteomielitą. Ši infekcija buvo mirtina, nes kauluose nerasta jokių gijimo žymių – vadinasi, gyvūnai žuvo dar aktyviai veikiant ligai.
Brazilijos paleontologas Tito Aureliano teigia, kad kaulų pažeidimai priklauso tos pačios amžiaus grupės fosilijoms, o tai rodo, kad liga išplito kaip epidemija. Ją galėjo platinti tiek vanduo, tiek kraują siurbiantys vabzdžiai – galbūt net uodai, įkalinti gintare.
Uodai, ligos ir dinozaurų trapumas
Nors ši epidemija įvyko maždaug 14 milijonų metų anksčiau nei didysis išnykimas, ji parodė svarbų dalyką: net ir milžiniški sauropodai buvo pažeidžiami patogenų. Dinozaurai nebuvo nenugalimi, jų organizmai jautriai reagavo į infekcijas, o liga galėjo sunaikinti net galingiausius gyvūnus.
Mokslininkų išvados byloja, kad dinozaurų pasaulyje osteomielito tipo ligos buvo paplitusios. Jos greičiau progresavo rūšyse be šarvų ar kaulinių plokščių, o šarvuoti gyvūnai galėjo išgyventi kiek ilgiau. Šis atradimas atskleidžia, kad infekcijos veikė jų biologiją ir galėjo būti papildomas veiksnys masinio išnykimo metu.
Kombinuotas scenarijus – tikroji priežastis?
Vis daugiau mokslininkų šiandien linksta prie nuomonės, kad dinozaurus pražudė ne vienas, o keli veiksniai. Asteroidas galėjo sukelti pasaulinį klimatų lūžį, ugnikalniai – ilgalaikę ekologinę krizę, o ligos – dar labiau susilpninti gyvūnų populiacijas.
Galima sakyti, kad dinozaurai buvo užspeisti iš visų pusių: danguje – kosminė katastrofa, žemėje – lavos ir dujos, o jų organizmuose – ligos, kurios naikino net stipriausius. Tokia „tobula audra“ galėjo palaipsniui ištrinti šią gyvūnų grupę iš Žemės paviršiaus.
Kodėl tai svarbu šiandien?
Dinozaurų išnykimas nėra tik mokslinė mįslė. Jis parodo, kaip trapus yra gyvenimas Žemėje. Didžiausi gyvūnai, kada nors egzistavę planetoje, negalėjo atsispirti aplinkos pokyčių, gamtos stichijų ir ligų deriniui. Ši istorija primena, kad ir šiandien žmonija nėra apsaugota nuo panašių globalių krizių – klimato kaitos, pandemijų ar net kosminių grėsmių.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
