Trečiadienį Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis įvesti 100 proc. muitus importuojamiems puslaidininkiams ir importuojamoms mikroschemoms, o taip pat pagrasino sankcijomis šalims, perkančioms naftą iš Rusijos. Ši žinia nuskambėjo ne kaip simbolinis pareiškimas, o kaip reali ekonominės kovos deklaracija, kurios pasekmės gali būti juntamos visame pasaulyje – ypač JAV viduje.
Tai nėra vien tik griežti pareiškimai. Jau ketvirtadienį įsigaliojo Trumpo pasirašytas vykdomasis įsakymas, kuriuo padidinti muitai dešimtims šalių – kai kuriais atvejais net iki 50 proc. Nors kai kurie tarifai – kaip 15 proc. Europos Sąjungai, Japonijai ir Pietų Korėjai – kilo pagal susitarimus, daugeliu atvejų tai buvo vienasmeniški prezidento sprendimai. Ir jis nesiruošia sustoti.
Daugiausiai nukentės mažosios įmonės
Verslo bendruomenė Jungtinėse Valstijose reaguoja su nerimu. Mažesnės įmonės, neturinčios atsarginių tiekimo grandinių ar pakankamai kapitalo amortizuoti papildomas išlaidas, gali atsidurti ant ribos. Ekonomistai įspėja – tokie staigūs muitų šuoliai dažniausiai nepasiekia užsienio gamintojų, o atsispindi galutinėse prekių kainose JAV vartotojams. Kitaip tariant, atpildas už politinius sprendimus dažnai tenka eiliniam pirkėjui prekybos centre.
Georgetown universiteto profesorius Markas Buschas atkreipė dėmesį, kad įmonės kol kas dar sugeba atsilaikyti naudodamos senas atsargas, tačiau jos sparčiai senka. „Laukimo taktika negalės tęstis ilgai – jei tarifai liks aukšti, išlaidos bus perkeltos pirkėjui“, – perspėjo jis.
Taip pat skaitykite
Baudžiamosios priemonės neaplenkė nieko
Dabartiniai muitai taikomi ne tik didžiosioms ekonomikoms. Brazilijai skirta net 50 proc. sankcija kaip bausmė už ieškinį prieš buvusį prezidentą Bolsonaro. Šveicarijai – 39 proc., o tokios šalys kaip Birma, Bosnija ir Pietų Afrika susilaukė 30 proc. tarifų. Indijai skirta 25 proc. riba turėtų padvigubėti per tris savaites. Net ir šalys su menku prekybos balansu – kaip Laosas, Sirija ar Mianmaras – buvo apmokestintos iki 41 proc. Muitų logika čia dažnai atrodo neekonomiška, o politinė ir simbolinė.
Visgi kai kurios išimtys numatytos. TSMC, viena didžiausių pasaulyje mikroschemų gamintojų iš Taivano, bus atleista nuo 100 proc. tarifo, nes turi gamyklų JAV teritorijoje. Tokios nuolaidos – signalas kitoms tarptautinėms įmonėms, kad investicijos Amerikoje gali tapti bilietu iš ekonominių sankcijų spąstų.
Taikinys – ne tik verslas, bet ir energetika
Be elektronikos sektoriaus, Trumpas nukreipia savo dėmesį į energetikos geopolitiką – konkrečiau, į šalis, kurios perka naftą iš Rusijos. Tai reikštų vadinamąsias antrines sankcijas, kurios gali paliesti net kai kurias JAV sąjungininkes. Šis žingsnis vertinamas kaip dar vienas bandymas apriboti Maskvos pajamas karo Ukrainoje kontekste. Tačiau ekonomistai perspėja: tokių sankcijų poveikis dažnai sunkiai prognozuojamas, nes jos paveikia tiek energijos kainas pasaulyje, tiek aljansų pusiausvyrą.
Pasaulis, vis dar bandantis atsigauti po pandemijos ir kovoti su infliacija, stebi šį tarifų karą su įtampa. Tarptautiniai tiekimo tinklai, jau ir taip trapūs, vėl gali susidurti su sunkumais. Tuo metu daugelis JAV sąjungininkų viešai ar užkulisiuose reiškia nepasitenkinimą – vadinamosios „abipusės“ sankcijos dažnai pasiekia tik vieną pusę.
Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ džiūgavo: „Vidurnaktis! Milijardai dolerių dabar plūsta į JAV!“ Tačiau skeptikai pastebi, kad šie milijardai greitai gali tapti padidėjusiomis kainomis, sulėtėjusiu ekonomikos augimu ir pablogėjusia tarptautine reputacija.
Politika prieš ekonomiką?
Pastarieji Trumpo sprendimai vėl iškelia klausimą: ar ekonominė politika turėtų būti grindžiama politinėmis paskatomis, ar šaltu skaičiavimu? Kol kas atrodo, kad Trumpo administracija renkasi pirmąjį kelią – kietą retoriką, simbolinius veiksmus ir „America First“ strategiją. Tačiau tokia taktika jau kartą paliko gilų pėdsaką pasaulio ekonomikoje – ir atrodo, kad istorija kartojasi.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
