Ilgą laiką istorikai buvo įsitikinę, kad daugiausia nuostolių daugiau nei pusės milijono kareivių Napoleono armijai, žygiavusiai į Rusiją, padarė dėmėtoji šiltinė. Tačiau naujausi DNR tyrimai paneigė šią teoriją ir atskleidė tikruosius kaltininkus – dvi kitas mirtinas bakterijas.
Milžiniška Napoleono kariuomenė žlugo ne dėl vien rusų pasipriešinimo, bet ir dėl Salmonella enterica bei Borrelia recurrentis – bakterijų, sukeliančių atitinkamai vidurių šiltinę ir grįžtamąją šiltinę.
Katastrofiškas Napoleono žygis į Rusijos imperiją 1812 m., kai per 615 tūkst. karių peržengė Nemuną, šiandien laikomas viena didžiausių strateginių klaidų istorijoje. Mažiau nei per pusmetį žuvo didžioji dalis kariuomenės – nuo bado, šalčio ir ligų. Nors ilgą laiką pagrindiniu žudiku buvo laikytas šiltinė, genetikos pažanga privertė istoriją perrašyti iš naujo.
Tyrimas pakeitė nusistovėjusią versiją
Apie tai rašo Popular Science.
Istoriniai šaltiniai, kuriuose minimi prancūzų kariuomenės gydytojų įrašai, teigė, kad pagrindinė mirties priežastis buvo dėmėtoji šiltinė. To įrodymu laikyta ir tai, kad ant žuvusių karių kūnų aptikta daug utėlių – pagrindinių šios ligos pernešėjų.
Tačiau mikrobiologinės paleogenetikos ekspertų komanda, vadovaujama Nikolo Raskovano iš Pastero instituto (Prancūzija), nusprendė patikrinti šią versiją moksliškai. Jie ištyrė 13 karių palaikus, rastus masinėje kapavietėje Vilniuje – mieste, kuriame Napoleono armija buvo sustojusi tragiškosios atsitraukimo žiemos metu 1812 m. gruodį.
Ištraukus dantų mėginius ir išanalizavus DNR, tyrėjai nerado jokių Rickettsia prowazekii – bakterijos, sukeliančios dėmėtąją šiltinę – pėdsakų. Vietoje to aptikti dviejų kitų ligų sukelėjai:
- Salmonella enterica – vidurių šiltinės bakterija
- Borrelia recurrentis –grįžtamąją šiltinę sukelianti bakterija
Kodėl ankstesnė versija ilgus metus buvo laikoma pagrindine?
Naujasis atradimas padeda paaiškinti, kodėl istorikai ilgai klydo. Vidurių šiltinė ilgą laiką buvo painiojama su dėmėtąja šiltine, nes ligų simptomai labai panašūs, o grįžtamoji šiltinė taip pat dažnai plinta per drabužines utėles, kurios klaidino ir tuometinius gydytojus.
Nikolas Raskovanas teigia, kad tik modernios DNR sekoskaitos technologijos leido atlikti tokio tikslumo tyrimą ir identifikuoti mikrobus, išlikusius tik labai mažais fragmentais.
„Labai jaudinantis jausmas – panaudoti šiandienines technologijas tam, kad išspręstume 200 metų senumo mįslę“, – sakė mokslininkas.
Įdomus atradimas: nustatyta, kad rasta Borrelia recurrentis linija yra gimininga bakterijai, aptiktai dar Geležies amžiaus Britanijoje, maždaug prieš 2000 metų. Tai reiškia, kad senoji padermė cirkuliavo šimtmečius ir galėjo tapti vienu svarbiausių Napoleono armijos žlugimo veiksnių.
Nuotrauka @Canva
