Gripas gali sukelti rimtų širdies problemų. Tyrimai rodo, kad respiracinės ligos gali provokuoti širdies priepuolį. Rizika patirti širdies priepuolį padidėja net šešis kartus per pirmą savaitę po gripo diagnozės.
Ypač didelė rizika gresia žmonėms, kurie jau turi širdies ligų ar yra patyrę insultą. Tokiems asmenims rekomenduojama kasmetė vakcinacija nuo gripo. Tai padeda išvengti rimtų komplikacijų ir apsaugo širdies sveikatą.
Raumenų silpnėjimas ir ištvermės praradimas
Gripo metu žmonės dažnai ilgai praleidžia gulėdami lovoje. Tai gali sukelti raumenų tonuso ir jėgos praradimą. Fizinis aktyvumas sumažėja, o organizmas silpnėja.
Šis poveikis ypač pavojingas vyresnio amžiaus žmonėms. Po gripo rekomenduojama palaipsniui grįžti prie fizinio aktyvumo. Pradėti geriausia nuo mažo intensyvumo veiklos, pavyzdžiui, greito ėjimo. Svarbu klausytis savo kūno signalų.
Sveikatos būklės pablogėjimas vyresniems žmonėms
Gripas gali tapti pirmuoju žingsniu link bendros sveikatos būklės pablogėjimo vyresnio amžiaus žmonėms. Liga dažnai sukelia ilgalaikių problemų, kurios paveiks kasdienį gyvenimą.
Vyresnio amžiaus žmonėms kyla didesnė rimtos ligos, hospitalizacijos rizika. Po gripo gali sumažėti gyvenimo kokybė ir gebėjimas pasirūpinti savimi. Todėl šiai amžiaus grupei ypač svarbi prevencija ir laiku pradėtas gydymas.
Antrinės infekcijos ir imuniteto silpnėjimas
Gripas paveiks imuninę sistemą, padarydamas organizmą pažeidžiamą kitoms ligoms ir infekcijoms. Dažniausia komplikacija – plaučių uždegimas, kuris gali sukelti rimtų sveikatos problemų.
Jausmas, kad po gripo nejaučiatės 100% sveiki, gali būti normalus. Tačiau svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos kitos sveikatos problemos. Antrinio pobūdžio infekcijos reikalauja papildomo gydymo.
Ilgalaikis nuovargis ir psichologinės pasekmės
Be jau minėtų komplikacijų, gripas gali turėti ir ilgalaikį poveikį bendrai savijautai bei psichologinei būklei. Po ligos dalis žmonių skundžiasi užsitęsusiu nuovargiu, miego sutrikimais, sumažėjusia koncentracija ar net nerimo jausmu. Tai ypač aktualu tiems, kurie gripą persirgo sunkiai arba turėjo gretutinių ligų. Organizmui reikia laiko visiškai atsigauti, todėl svarbu neskubėti grįžti prie įprasto gyvenimo tempo ir leisti kūnui pailsėti.
Gripas gali ne tik sukelti naujų sveikatos problemų, bet ir paaštrinti jau esamas lėtines ligas. Dažniausiai pastebimas cukrinio diabeto, astmos, širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligų būklės pablogėjimas. Karščiavimas, uždegiminiai procesai ir skysčių netekimas apsunkina organizmo darbą, todėl sergantiesiems lėtinėmis ligomis būtina atidesnė savijautos stebėsena ir, esant poreikiui, gydymo koregavimas kartu su gydytoju.
Atsistatymo laikotarpio svarba po gripo
Net ir išnykus pagrindiniams gripo simptomams, organizmas dar kurį laiką lieka nusilpęs. Atsistatymo laikotarpis yra itin svarbus siekiant išvengti pakartotinių infekcijų ar komplikacijų. Rekomenduojama palaipsniui didinti fizinį aktyvumą, vengti didelio krūvio ir skirti pakankamai laiko poilsiui. Toks atsakingas požiūris padeda greičiau atgauti jėgas ir sumažina riziką susirgti pakartotinai.
Tinkama mityba po gripo vaidina svarbų vaidmenį organizmo atsigavime. Subalansuotas maistas, turtingas baltymais, vitaminais ir mineralais, padeda atkurti raumenų jėgą ir stiprina imuninę sistemą. Pakankamas skysčių vartojimas apsaugo nuo dehidratacijos, o kokybiškas miegas leidžia organizmui efektyviau atsinaujinti. Šie veiksniai yra neatsiejama sėkmingo pasveikimo dalis.
Prevencija ir apsaugos priemonės
Kasmetė vakcinacija nuo gripo – vienas iš geriausių būdų apsisaugoti nuo ligos ir jos pasekmių. Vakcina padeda išvengti sunkių komplikacijų ir sumažina ligos trukmę.
Kitos apsaugos priemonės: dažnas rankų plovimas muilu, dezinfekcija, vengimas kontakto su sergančiais žmonėmis. Svarbu uždengti burną ir nosį kosint ar čiaudint, nedalytis asmeniniais daiktais. Sergant reikia likti namuose ir vengti kitų žmonių.
Nuotraukos asociatyvinės © Ideogram @ Midjourney
