Išmanieji telefonai, „Wi-Fi“ maršrutizatoriai, mikrobangų krosnelės, išmanieji skaitikliai, 5G bokštai – visa tai neatsiejama nuo šiuolaikinio žmogaus gyvenimo. Šios technologijos palengvina mūsų kasdienybę, tačiau kartu kelia vis daugiau klausimų: ar jų spinduliuojami elektromagnetiniai laukai tikrai nekenksmingi? Naujausi tyrimai atskleidžia vis daugiau įrodymų, kad nuolatinė elektromagnetinė spinduliuotė (EMF) gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus organizmui – nuo nuovargio ir galvos skausmų iki rimtesnių susirgimų.
Kas slypi elektromagnetiniuose laukuose?
Elektromagnetiniai laukai – tai elektrinių ir magnetinių laukų sąveika. Elektros įtampa sukuria elektrinį lauką, o kai per laidus teka srovė, atsiranda magnetinis laukas. Kartu jie sudaro elektromagnetinę spinduliuotę – reiškinį, kurio nematome, nejaučiame, tačiau esame jo apsupti visą parą.
Pagal stiprumą elektromagnetinė spinduliuotė skirstoma į dvi kategorijas:
- Jonizuojančią spinduliuotę, kurią sukelia tokie šaltiniai kaip rentgeno ar gama spinduliai. Ji pakankamai stipri, kad pažeistų DNR struktūrą.
- Nejonizuojančią spinduliuotę, kurią skleidžia mūsų buityje naudojami prietaisai – mobilieji telefonai, maršrutizatoriai, kompiuteriai, televizoriai, mikrobangų krosnelės, aukštos įtampos laidai. Nors ši spinduliuotė laikoma „silpnesne“, jos poveikis tampa reikšmingas dėl nuolatinės ekspozicijos.
Pasak onkologės ir holistinės medicinos ekspertės dr. Leigh Erin Connealy, ilgalaikis poveikis elektromagnetiniams laukams gali paskatinti ląstelių mutacijas, kurios ilgainiui lemia įvairius sveikatos sutrikimus – nuo nevaisingumo iki onkologinių ligų. Ji pabrėžia, kad šiandien žmonės niekada anksčiau nebuvo tiek intensyviai veikiami elektromagnetinių bangų, kiek dabar.
Taip pat skaitykite
Elektromagnetinis užterštumas – šiuolaikinio pasaulio rykštė
Dar XX a. pabaigoje garsus ortopedas ir elektromedicinos tyrėjas Robertas O. Beckeris perspėjo apie vadinamąją elektromagnetinę taršą. Jis ją vadino „tylia, bet pavojinga šiuolaikinės visuomenės krize“. Beckeris pastebėjo, kad vis daugiau žmonių kenčia nuo simptomų, kuriuos sunku diagnozuoti: galvos svaigimo, nerimo, nemigos, širdies ritmo sutrikimų ar net depresijos. Šiandien, kai net miegodami esame apsupti „Wi-Fi“ signalų ir mobiliųjų telefonų, šie simptomai tapo dar labiau paplitę.
Moksliniai duomenys rodo, kad elektromagnetiniai laukai veikia ląsteles mikroskopiniu lygiu – jie verčia jas vibruoti ir greičiau dalytis. Dėl šio proceso ląstelės gali prarasti stabilumą, susilpnėja jų apsauginės funkcijos, o tai sudaro sąlygas vystytis uždegiminiams procesams ar net piktybiniams pakitimams.
EMR sindromas – naujas terminas „skaitmeninio amžiaus ligai“
2025 m. pradžioje „OneName Project“ pristatė naują terminą – elektromagnetinės spinduliuotės sindromas (EMR). Šiuo pavadinimu siekiama suvienyti daugelį iki tol vartotų neaiškių apibūdinimų, tokių kaip „elektros jautrumas“, „mikrobangų sindromas“ ar „radiacijos liga“.
EMR sindromas apima įvairius simptomus – nuo dėmesio sutrikimo ir padidėjusio nerimo iki spengimo ausyse, nuovargio ar miego sutrikimų. Kai kuriems žmonėms pasireiškia net odos dilgčiojimas, širdies ritmo pokyčiai ar kraujospūdžio svyravimai, kai jie yra šalia stipresnių elektromagnetinių šaltinių.
„OneName Project“ mokslininkai teigia, kad elektromagnetiniai laukai veikia žmogaus fiziologinius procesus: keičia nervų sistemos veiklą, kraujotaką, hormonų balansą. Šių pokyčių spektras platus, todėl sindromo simptomai skiriasi priklausomai nuo individualaus jautrumo ir ekspozicijos trukmės.
Ar galima gyventi saugiau technologijų pasaulyje?
Nors elektromagnetinių laukų visiškai išvengti neįmanoma, specialistai rekomenduoja kelias paprastas, bet veiksmingas priemones:
- Laikykite telefoną atokiau nuo kūno, ypač naktį – geriausia jį palikti kitame kambaryje arba įjungti skrydžio režimą.
- Naudokite ausines kalbėdami telefonu, kad sumažintumėte tiesioginį spinduliuotės poveikį galvai.
- Išjunkite „Wi-Fi“ maršrutizatorių nakčiai, ypač jei miegamasis yra netoli jo.
- Venkite ilgalaikio darbo su įrenginiais ant kelių ar krūtinės – pavyzdžiui, nelaikykite nešiojamojo kompiuterio tiesiai ant kūno.
- Rinkitės laidinius sprendimus, kai tik įmanoma – tiek internetui, tiek ausinėms.
Šie įpročiai nesustabdys technologijų pažangos, tačiau gali padėti išlaikyti pusiausvyrą tarp patogumo ir sveikatos.
Sveikas protas – geriausia apsauga
Nors mokslininkai vis dar diskutuoja, kiek stipriai nejonizuojanti spinduliuotė veikia žmogų, dauguma sutaria dėl vieno – šiuolaikinis žmogus gyvena elektromagnetinėje aplinkoje, kuriai biologinė evoliucija mūsų dar neparuošė. Todėl svarbiausia – informuotumas ir saikas.
Taip pat skaitykite
Technologijos – mūsų pagalbininkai, bet tik tol, kol jas valdome mes, o ne jos mus. Sąmoningas požiūris į jų naudojimą gali padėti išvengti nereikalingo poveikio ir išsaugoti gerą savijautą net šiame „nematomų bangų“ amžiuje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
