Kol didelė dalis Europos kovoja su ekstremaliais orų reiškiniais – rekordine kaitra, staigiomis liūtimis ir stichinėmis nelaimėmis – Lietuvos gyventojai taip pat klausia, ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis. Sinoptikai jau dabar perspėja: orų kontrastai nesitrauks, o klimato pokyčių įtaka vis labiau juntama ir mūsų regione.
Europa kenčia nuo rekordinių karščių ir stichijų
Pastarosios savaitės visoje Europoje pasižymėjo ekstremaliais temperatūrų svyravimais. Italijoje, Ispanijoje ir Graikijoje oro temperatūra viršijo +40 °C, o kai kuriose vietovėse fiksuoti aukščiausi per visą matavimų istoriją karščiai. Dėl kaitros kilo dešimtys miškų gaisrų, tūkstančiai žmonių evakuoti. Prancūzijoje paskelbtas ekstremalus karščio pavojus, o Vokietijoje ir Šveicarijoje – staigių liūčių sukeltos potvynio grėsmės.
Šiaurės Europoje situacija priešinga – vietomis fiksuota neįprastai žema temperatūra, net sniegas kai kuriose Norvegijos dalyse birželio pabaigoje. Toks klimatinis disbalansas dar kartą pabrėžia didėjantį klimato sistemos nepastovumą.
Kaip tokie orai susiformuoja?
Šių ekstremumų priežastis – ilgai užsilaikę anticiklonai pietų Europoje, kurie trukdo oro cirkuliacijai. Jie sulaiko karštį virš žemyno, o šaltas oras šiaurėje lieka įstrigęs. Šiltas, drėgnas oras kartu su sausros paveikta žeme sukuria ypač nestabilią atmosferą, todėl padidėja liūčių, škvalų ir krušos tikimybė.
Be to, klimato kaita ilgainiui gilina šiuos kontrastus. Didesnis šilumos kiekis atmosferoje reiškia daugiau energijos audroms, greitesnius temperatūros šuolius ir pavojingesnes stichijas. 2024 m. buvo vieni karščiausių metų istorijoje, o 2025-ieji, panašu, kartoja tą patį scenarijų.
Kas laukia Lietuvos?
Lietuvoje kol kas išvengta ekstremalių rekordų, tačiau ir čia jau juntamos šiltosios bangos – liepos pradžioje kai kuriose vietovėse oro temperatūra sieks +30 °C ir daugiau. Nors tai nėra rekordinės vertės, tokie karščiai gali sukelti pavojų sveikatai, ypač jautresnėms gyventojų grupėms.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad liepos pradžioje orai išliks permainingi: karščius trumpam keis liūtys, o paskui vėl laukiama sausesnio periodo. Vietomis gali formuotis pavienės audros su stipriu vėju ir kruša. Taigi, artimiausios savaitės pareikalaus dėmesio tiek iš ūkininkų, tiek iš miestų infrastruktūros valdytojų.
Kaip ruoštis tokiems orų svyravimams?
Specialistai ragina visuomenę imtis prevencinių veiksmų: karščio metu riboti fizinę veiklą lauke, gerti daugiau vandens, vengti saulės piko metu. Tuo tarpu audrų laikotarpiu svarbu sekti sinoptikų perspėjimus, saugoti turtą ir nepalikti automobilių po medžiais ar atvirose vietose.
Savivaldybės raginamos stiprinti pasirengimą ekstremalioms situacijoms – nuo efektyvaus informavimo iki apsaugos priemonių gyventojams. Tinkamai organizuotas reagavimas gali sumažinti galimus nuostolius tiek gyventojams, tiek verslui.
Klimato kaita jau čia – metas reaguoti
Vis dažnesni ekstremalūs orų reiškiniai Europoje – tai ne pavieniai sutapimai, o platesnio klimato pokyčių paveikslas. Lietuvos mokslininkai jau dabar analizuoja duomenis, rodančius, kad mūsų krašte šiltėjimas vyksta greičiau nei pasaulio vidurkis. Tai reiškia, kad turime ruoštis ne tik šiltesnėms vasaroms, bet ir ilgesnėms sausroms, stipresnėms audroms bei žiemoms su mažiau sniego.
Politikos formuotojai, miestų planuotojai ir visuomenė turi kartu ieškoti sprendimų, kaip prisitaikyti prie naujų sąlygų. Didesnis dėmesys energijos efektyvumui, žaliųjų zonų plėtra miestuose, potvynių kontrolės priemonės ir atsinaujinančios energetikos plėtra – tai tik keli būdai, kaip galime susidoroti su neišvengiamais pokyčiais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
