„General Motors“ ruošiasi reikšmingiems pokyčiams vadovybės viršūnėje, nes dabartinė vadovė Mary Barra ieško žmogaus kitai erai. Remiantis pranešimais, jos dėmesio centre atsidūrė Sterling Anderson, technologijų srities veteranas, atėjęs ne iš tradicinės automobilių mokyklos.
Tai signalas, kad koncernas nori greičiau persitvarkyti ir konkuruoti ne tik metalu, bet ir programine įranga. S. Anderson prie „General Motors“ prisijungė birželį ir tapo vyriausiuoju produktų vadovu.
Tokie paskyrimai pramonėje nėra įprasti, nes didžiųjų gamintojų produktų lyderiai dažniausiai auga gamybos cechuose ir variklių vystymo komandose.
Šį kartą pasirinktas žmogus, kurio stiprybė yra automatizacija, programinės sistemos ir greitas technologinis mastelis. M. Barra yra 63 metų ir nors tikslios pasitraukimo datos neviešina, ji akivaizdžiai nori palikti aiškų įpėdinystės kelią.
Tam ji Andersonui patikėjo labai platų atsakomybės lauką, visus „General Motors“ automobilius, tiek benzininius, tiek elektrinius. Tokia užduotis tampa realiu testu, ar technologijų žmogus gali valdyti vieną didžiausių pasaulio gamintojų.
Kodėl pasirinktas Sterling Anderson?
S. Anderson anksčiau dirbo „Tesla“ ir vadovavo „Model X“ projekto krypčiai, o taip pat prižiūrėjo „Autopilot“ komandą 2015 ir 2016 metais. Vėliau jis įkūrė „Aurora“, bendrovę, kuriančią savivaldžio vairavimo sistemas sunkvežimiams.
Ši patirtis atitinka dabartinį rinkos spaudimą, nes automobilis vis labiau primena kompiuterį ant ratų. „General Motors“ siekia tapti technologijų įmone, kuri taip pat gamina automobilius, todėl programinė dalis tampa strategijos ašimi.
Būtent čia M. Barra mato Andersono pranašumą, jis atėjo iš aplinkos, kur produktas kuriamas per programos atnaujinimus ir greitas iteracijas. Jei jam pavyks, jis galėtų tapti pirmuoju lyderiu, atėjusiu iš technologijų sektoriaus į „General Motors“ vadovo kėdę.
Koks išbandymas jo laukia?
Svarbiausias uždavinys yra sutvarkyti programinės įrangos problemas, kurios pastaruoju metu trikdė naujų modelių startus. Anksčiau „General Motors“ susidūrė su nesklandžiais kompiuterinių sistemų paleidimais, o tai lėtino kai kurių elektrinių automobilių įvedimą.
Dabar tikimasi, kad nauji modeliai pasirodys laiku ir veiks sklandžiai nuo pirmos dienos. S. Anderson turės suderinti du pasaulius, griežtą gamybos discipliną ir nuolat besikeičiantį programinės įrangos tempą.
Jam reikės atlaikyti didžiulės organizacijos spaudimą ir tuo pačiu išlaikyti aiškią produktų kryptį, kuri apimtų visą gamą. Tai ir yra M. Barra sumanytas sunkus testas, kurio rezultatai parodys, ar jis pasirengęs didesnei atsakomybei.
Kur keičiasi „General Motors“ kryptis
Ypač svarbi dalis susijusi su autonominiu vairavimu, nes anksčiau koncernas daug dėmesio skyrė „robotaxi“ idėjai per padalinį „Cruise“. Dabar kryptis keičiasi, daugiau akcento norima perkelti į funkcijas, kurias galėtų naudoti kasdieniai elektrinių automobilių pirkėjai.
Tikslas yra pasiūlyti akis nuo kelio atitraukiančias galimybes greitkeliuose, kad automobilis pats atliktų dalį darbo. M. Barra mano, kad S. Andersono patirtis kuriant „Autopilot“ pagrindus gali padėti šias funkcijas padaryti patikimas ir komerciškai sėkmingas.
Statymai dideli, nes rinka greitai keičiasi, daugėja konkurentų, o pirkėjai vis dažniau renkasi elektrą ir gerą programinę patirtį. Todėl dabar visų akys krypsta į Andersoną, ar jis išlaikys testą ir ateityje galės perimti visos „General Motors“ vairą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
