Atrodo, turite darbą, stabilias pajamas, jokių skolų – bet paskolos paraiška vis tiek atmetama. Kodėl? Atsakymas slypi ne tik jūsų sąskaitos likutyje, bet ir detalėse, į kurias dažnas net nekreipiame dėmesio. Lietuvos bankai vis dažniau dalijasi patarimais, kas gali neigiamai paveikti jūsų kreditingumą ir sumažinti galimybes įsigyti daiktus išsimokėtinai ar gauti paskolą. Ir dažnai problemos kyla ne dėl sumos, o dėl kilmės, aprašymų ar įpročių.
Pajamos – svarbu ne tik kiekis, bet ir kilmė
Vienas pagrindinių kriterijų, kuriuo vadovaujasi bankai vertindami paraišką, – jūsų pajamos. Tačiau neužtenka vien to, kad pinigai reguliariai pasiekia jūsų sąskaitą. Svarbu, iš kur jie ateina, ar yra deklaruoti, ir ką apie juos „sako“ pavedimo tekstas.
Lietuvos bankai įspėja, kad neaiškios kilmės ar neoficialios pajamos, net jei jos periodiškos, dažnai nėra laikomos tvariomis. Pavyzdžiui, jei dirbate nelegaliai arba gaunate pinigus „už paslaugą“ su tokiais įrašais kaip „dovana“, „už praeitą savaitę“ ar net „už pagalbą“ – tai gali kelti įtarimų. Tokie įrašai signalizuoja, kad pajamos nėra stabilios ar patikimos, todėl bankai jų gali visai neįtraukti į vertinimą.
Ypač atsargiai žiūrima į pajamas grynaisiais, pavyzdžiui, jei dažnai įnešate pinigus į sąskaitą be aiškaus paaiškinimo. Net jei tai jūsų realios pajamos – jei jos neapskaitytos ar neįrodomos oficialiais dokumentais, jos gali būti laikomos nepatikimomis.
Pavedimų paskirtys: jūsų finansinis „CV“
Kita dažnai nepastebima detalė – ką rašote pavedimų skiltyje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai tampa savotišku jūsų finansiniu gyvenimo aprašymu, kurį bankai skaito labai atidžiai. Jei jūsų sąskaitos istorijoje pilna pervedimų su paskirtimis „skola grąžinta“, „paskolinta“, „lažyboms“, „kazino“, „kortų žaidimas“ – tai gali būti raudona vėliava.
Tokie įrašai sukuria įspūdį, kad jūsų finansinis elgesys gali būti neatsakingas ar rizikingas. Net jei realybėje viską valdote puikiai, bankų algoritmai ir analitikai remiasi tuo, ką mato „juodu ant balto“. Todėl verta sąmoningai formuoti savo pavedimų įrašus – aiškiai, oficialiai, be nereikalingo humoro ar neaiškių formuluočių.
Tvarumas – daugiau nei vieno mėnesio atlyginimas
Bankai vertina ne tik jūsų dabartinę situaciją, bet ir ilgalaikį finansinį elgesį. Jei prieš paskolos prašymą kelis mėnesius turėjote stabilias įplaukas, bet prieš tai ilgą laiką jų visai nebuvo, tai gali kelti abejonių dėl jūsų galimybių grąžinti paskolą ilgalaikėje perspektyvoje.
Taip pat atsižvelgiama į darbovietės pobūdį – ar tai ilgalaikė sutartis, ar terminuota? Ar jūsų profesija pasižymi stabilumu, ar tai sezoninis užsiėmimas? Net tai, ar keičiate darbą kas pusmetį, gali būti signalas, kad jūsų finansinis gyvenimas – nepastovus.
Vartojimo įpročiai – tai, kas lieka šešėlyje, bet daro įtaką
Nors bankai neturi teisės tiesiogiai vertinti, kaip išleidžiate pinigus, jie analizuoja bendrą sąskaitos elgseną. Jei gaunate geras pajamas, bet didžioji dalis jų iškart išeina per azartinių lošimų platformas, greitųjų kreditų grąžinimą ar dažnus pirkinius išsimokėtinai, tai gali rodyti finansinį neatsakingumą. Ypač jei pabaigoje mėnesio jūsų sąskaitoje vis lieka nulis.
Be to, bankai žiūri ir į tai, ar jau turite kitų įsipareigojimų – kreditinių kortelių, vartojimo paskolų, lizingų. Net jei mokate laiku, per didelis jų kiekis mažina jūsų paskolos gavimo tikimybę.
Kaip pasiruošti paskolai ar lizingui?
Lietuvos bankų ekspertai rekomenduoja: pradėkite nuo savo sąskaitos analizės. Pasižiūrėkite, kaip atrodo jūsų pinigų įplaukos ir išlaidos. Aiškiai įvardykite pajamas, venkite dviprasmiškų pavedimų paskirčių, ir būkite nuoseklūs. Jei dirbate su individualia veikla ar turite papildomų pajamų – jas deklaruokite. Tai leis bankams vertinti jus kaip atsakingą ir skaidrų klientą.
Atminkite – paskola nėra tik formalumas. Tai – pasitikėjimo įrodymas. O pasitikėjimas prasideda nuo skaidrumo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
