Praėjusio amžiaus pradžioje neišnešioti kūdikiai buvo laikomi silpnais, neturinčiais galimybės išgyventi. Gydytojai nesuteikdavo jiems reikiamos pagalbos, o tėvai dažnai būdavo priversti susitaikyti su netektimi. Tačiau Martino Coney istorija pakeitė požiūrį į tai, kas yra neišnešioti kūdikiai, ir atvėrė kelią moderniai neonatologijai.
Neišnešioti kūdikiai praeityje
Praėjusio šimtmečio pradžioje neišnešioti kūdikiai buvo paliekami likimo valiai. Jų gyvybė buvo laikoma nereikšminga, nes medicinos bendruomenė manė, kad šiems vaikams nėra vilties. Tačiau tuo pat metu Europoje jau buvo pradėti kurti pirmieji inkubatoriai, kurie galėjo suteikti šansą išgyventi net ir labai silpniems naujagimiams.
Martino Coney iniciatyva
Martinas Coney, neturėjęs nei medicininio išsilavinimo, nei mokslinės patirties, nusprendė imtis atsakomybės už tai, kas kitiems atrodė beprasmiška. Jis inkubatorius pavertė visuomenės susidomėjimo objektu – parodose rodė, kaip gyvena neišnešioti kūdikiai. Lankytojai mokėdavo 25 centus už galimybę pamatyti šiuos mažylius, o surinktos lėšos buvo skiriamos jų priežiūrai.
Kaip buvo gelbstimi neišnešioti kūdikiai
Vieno neišnešioto kūdikio paros priežiūra kainavo apie 15 JAV dolerių – suma, prilygstanti šiuolaikiniams 400 dolerių. Bilietų pardavimas užtikrino, kad neišnešioti kūdikiai turėtų visas sąlygas augti. Per kelis dešimtmečius Martino Coney iniciatyva buvo išgelbėta apie 6500 vaikų gyvybių.
Taip pat skaitykite
Neišnešioti kūdikiai šiandien
Nors iš pradžių Coney darbas buvo kritikuojamas gydytojų, jo pastangos paskatino kurti specialius skyrius ligoninėse, skirtus neišnešiotų kūdikių priežiūrai. Tai tapo modernios neonatologijos pradžia. Šiandien neišnešioti kūdikiai turi galimybę sulaukti visapusiškos pagalbos, o jų išgyvenimo rodikliai nuolat auga.
Martino Coney vizija, nors iš pradžių atrodė keista ir net prieštaringa, pakeitė medicinos istoriją. Jo darbas įrodė, kad neišnešioti kūdikiai nėra pasmerkti – jie gali gyventi ir augti, jei gauna tinkamą priežiūrą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
