Santykiai dažnai susiduria su iššūkiais, kuriuose tenka ieškoti pusiausvyros tarp priėmimo ir prisitaikymo. Tinkamas santykis nėra apie tobulumą, o apie abipusį supratimą, augimą ir palaikymą. Tačiau ką daryti, kai kyla klausimas, ar santykiai jus augina, ar verčia atsisakyti savęs? Psichologų ir santykių ekspertų įžvalgos padeda atpažinti svarbius požymius, kurie gali reikšti, kad nusileidžiate per daug, o ne priimate partnerį tokį, koks jis yra.
Trys ženklai, kad santykiuose galbūt nusileidžiate per daug
Nuolat teisinate partnerio elgesį
Vienas iš ryškiausių požymių, jog prisitaikote, yra nuolatinis partnerio veiksmų pateisinimas sau ar kitiems. Jei šie veiksmai kenkia jūsų vertybėms ar emocinei gerovei, tai gali būti rimtas signalas.
Pavyzdys: Sara teisino savo partnerio Jasono nenorą siekti karjeros, vadindama jį tiesiog „atsipalaidavusiu“. Tačiau giliai viduje ji jautėsi nusivylusi, nes Jasono pasyvumas neleido kurti bendros ateities. Šis supratimas paskatino ją pradėti atvirai kalbėtis apie savo jausmus ir poreikius.
Ką daryti: Nustokite ieškoti pasiteisinimų ir pradėkite nuo atvirų pokalbių apie tai, kas jus neramina. Jei partneris nenori keistis ar atliepti jūsų poreikių, verta apsvarstyti, ar šie santykiai suteiks jums laimę ilgalaikėje perspektyvoje.
Jaučiatės išsekę, o ne palaikomi
Sveiki santykiai remiasi abipuse parama, tačiau per didelis prisitaikymas gali sukelti jausmą, kad tenka nuolat aukotis.
Pavyzdys: Emily mylėjo Carlosą, bet buvo pavargusi nuo jo nuolatinio atidėliojimo. Ji ėmėsi visų pareigų jų santykiuose, tačiau tai tik augino jos nepasitenkinimą. Galiausiai Emily atvirai pasikalbėjo su Carlosu ir kartu rado sprendimus, kaip tolygiai pasidalinti atsakomybėmis.
Ką daryti: Atpažinkite sritis, kuriose prisiimate per daug atsakomybės, ir nustatykite ribas. Išsakykite savo poreikius konstruktyviai, siūlydami sprendimus.
Taip pat skaitykite
Nebematote bendros ateities
Tikras priėmimas leidžia planuoti bendrą ateitį, net jei tenka daryti kompromisų. Prisitaikymas, priešingai, verčia atsisakyti savo svajonių ar tikslų dėl partnerio abejingumo ar nenoro eiti tuo pačiu keliu.
Pavyzdys: Maya norėjo šeimos ir santuokos, tačiau jos partneris Benas nebuvo pasiruošęs įsipareigoti. Po ilgų laukimo metų ji suprato, kad deda į santykius daugiau, nei gauna atgal.
Ką daryti: Atsakykite sau į klausimą: „Ar man bus gerai, jei niekas nepasikeis?“ Jei atsakymas yra neigiamas, svarbu rimtai įvertinti, ar šie santykiai atitinka jūsų tikslus ir vertybes.
Augimas ar savęs atsisakymas?
Prisitaikymas ir tikras priėmimas yra skirtingi dalykai. Prisitaikymas kelia savęs praradimo jausmą, o priėmimas – abipusės pagarbos ir palaikymo. Santykiai, kuriuose esate priversti aukoti savo vertybes ar svajones, vargu ar suteiks ilgalaikį pasitenkinimą.
Svarbu savęs paklausti: ar šie santykiai leidžia man augti, jaustis palaikomam ir realizuoti savo tikslus? Jei atsakymas neigiamas, verta apsvarstyti, ar gali būti, jog nusileidžiate per daug. Tik tokiu būdu galima rasti partnerystę, kurioje abu žmonės jaučiasi vertinami ir laimingi.
Šaltinis: psychologytoday.com/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
