Tai įvyko. Rusijos branduolines galvutes galinčios nešti raketos „Oreshnik” jau dislokuotos Baltarusijoje. Aliaksandras Lukašenka tai patvirtino ketvirtadienį. Raketos atvyko trečiadienį ir jau yra kovinėje parengtyje. Ši žinia sukrėtė Europą. Nuo šiol Vilnių tokia raketa pasiektų per maždaug vieną minutę ir keturias sekundes.
Vladimiras Putinas šią savaitę susitikime su aukščiausiais Rusijos karininkais patvirtino, kad „Oreshnik” sistema pradėjo veikti. Jis perspėjo, kad Maskva sieks išplėsti savo laimėjimus Ukrainoje, jei Kyjivas ir Vakarai atmes Kremliaus reikalavimus taikos derybose. Raketos dislokavimas Baltarusijoje yra aiškus signalas NATO ir Europos Sąjungai.
Greičiausia raketa Rusijos arsenale
„Oreshnik” – tai eksperimentinė vidutinio nuotolio balistinė raketa. Jos pavadinimas rusiškai reiškia „lazdynas”. Tačiau už šio nekaltai skambančio vardo slypi mirtina jėga. Raketos greitis siekia Mach 10 – tai maždaug 12 300 kilometrų per valandą. Kai kuriuose pranešimuose minimas net Mach 11 greitis.
Putinas ne kartą gyrėsi, kad „Oreshnik” neįmanoma perimti. Jis tvirtina, kad kelios tokios raketos, panaudotos įprastiniu smūgiu, gali sukelti tokius pat nuostolius kaip branduolinis ginklas. Rusijos valstybinė žiniasklaida skelbia, kad raketa Lenkijos karinę bazę pasiektų per 11 minučių. NATO būstinę Briuselyje – per 17 minučių.
Raketos nuotolis siekia apie 4000–5500 kilometrų. Tai leidžia pasiekti beveik bet kurį tašką Europoje. Kovinė galvutė naudoja MIRV sistemą – ji gali nešti iki šešių nepriklausomų kovinių galvučių. Kiekviena jų gali būti nukreipta į skirtingą taikinį. Galvutės gali būti konvencinės arba branduolinės.
Pirmasis panaudojimas jau įvyko
Rusija pirmą kartą panaudojo „Oreshnik” 2024 metų lapkritį. Taikinys buvo gamykla Dnipro mieste Ukrainoje. Ši gamykla sovietiniais laikais gamino raketas. Putinas tuomet pavadino tai sėkmingu bandymu ir perspėjimu Vakarams.
Po šio smūgio raketa įrodė savo gebėjimą prasiveržti pro priešraketinės gynybos sistemas. Ukrainos ekspertai pripažįsta, kad šiuo metu Europoje nėra efektyvios gynybos nuo tokio ginklo. Net garsioji „Patriot” sistema prieš „Oreshnik” turi labai ribotą efektyvumą. Tik JAV turi tinkamas technologijas.
2025 metų birželį Rusija pradėjo masinę „Oreshnik” gamybą. Rugpjūtį Putinas, susitikęs su Lukašenka, paskelbė apie konkrečių dislokavimo vietų parinkimą Baltarusijoje. Ukrainos žvalgyba praneša, kad raketos bus išdėstytos Mogiliavo srityje – rytinėje Baltarusijos dalyje.
Grėsmė Lietuvai ir visai Europai
Ukrainos užsienio žvalgybos vadovas Olegas Ivaščenka perspėja, kad „Oreshnik” dislokavimas Baltarusijoje yra spaudimo įrankis visų pirma ES ir NATO, ne Ukrainai. Iš Baltarusijos teritorijos Rusija galėtų smogti bet kurios Europos šalies sostinei per kelias minutes.
Skaičiavimai kelia nerimą. Nuo centrinio Baltarusijos taško – tarp Minsko ir Bobruisko – raketa Vilnių pasiektų per maždaug 64 sekundes. Varšuvą – per kelias minutes. Berlyną ar Paryžių – priklausomai nuo paleidimo parametrų. Skrydžio laikas yra per trumpas, kad gynybos sistemos spėtų sureaguoti.
Ukrainos žvalgyba pabrėžia dar vieną aspektą. Dislokuodama raketas Baltarusijoje, Rusija apsaugo jas nuo Ukrainos smūgių. Jei „Oreshnik” būtų europinėje Rusijos dalyje, sistema taptų teisėtu taikiniu Ukrainos gynybos pajėgoms.
Branduolinis skėtis virš Minsko
Baltarusijoje jau yra keliasdešimt Rusijos taktinių branduolinių ginklų. Lukašenka tai patvirtino anksčiau. Dabar prie jų prisidėjo ir „Oreshnik”. 2024 metų gruodį Putinas ir Lukašenka pasirašė saugumo paktą. Jis numato, kad Maskva, kontroliuodama raketas, leis Minskui pasirinkti taikinius.
Taip pat skaitykite
Putinas pažymėjo, kad jei raketos bus naudojamos prieš taikinius arčiau Baltarusijos, jos galės nešti žymiai didesnį kovinį krūvį. Tai reiškia dar didesnį griovimo potencialą.
2024 metais Kremlius atnaujino savo branduolinę doktriną. Pagal ją bet kurios šalies konvencinis puolimas prieš Rusiją, jei jį remia branduolinė valstybė, bus laikomas bendru puolimu. Ši nuostata akivaizdžiai skirta atgrasyti Vakarus nuo tolimojo nuotolio ginklų tiekimo Ukrainai. Naujoji doktrina taip pat oficialiai įtraukė Baltarusiją po Rusijos branduoliniu skėčiu.
Diplomatinis kontekstas
„Oreshnik” dislokavimas sutapo su svarbiu momentu. JAV prezidentas Donaldas Trumpas vykdo intensyvią diplomatinę kampaniją siekdamas užbaigti karą Ukrainoje. Tačiau Maskvos ir Kyjivo reikalavimai kardinaliai skiriasi.
Įdomu tai, kad Lukašenka tuo pat metu bando gerinti santykius su JAV. Praėjusį šeštadienį jis paleido 123 politinius kalinius, įskaitant Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiacki. Tai buvo dalis susitarimo su Vašingtonu, kuris atšaukė sankcijas Baltarusijos kalio pramonei.
Tačiau „Oreshnik” dislokavimas rodo, kad Lukašenka lieka ištikimas Maskvos sąjungininkas. Baltarusijos teritorija jau buvo naudota 2022 metų vasarį pradedant plataus masto invaziją į Ukrainą. Dabar ji tampa branduolinių ginklų platforma.
NATO šalys šį žingsnį vertina kaip provokaciją ir potencialią grėsmę regiono saugumui. Vidutinio nuotolio raketos buvo uždraustos pagal sovietinių laikų sutartį, kurią Vašingtonas ir Maskva nutraukė 2019 metais. Dabar tos sutarties nebėra, o „Oreshnik” jau stovi prie NATO rytinio flango.
Situacija išlieka įtempta. Europa turi naujai įvertinti savo gynybos pajėgumus. Laikas reaguoti – ribotas. Tiksliau – minutės.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva
