Rusijoje prasideda nauja darbo jėgos krizė, kurią Maskva bando spręsti neįprastu būdu – importuodama tūkstančius Šiaurės Korėjos darbininkų. Šie žmonės, atvykę iš itin griežtai kontroliuojamos valstybės, susiduria su neįtikėtinai žeminančiomis ir pavojingomis sąlygomis, kurios primena priverstinį darbą. BBC atlikta apžvalga atskleidžia dramatišką situaciją, kurioje šimtai vyrų yra verčiami dirbti daugiau nei 18 valandų per parą, gyventi purvinose ir perpildytose patalpose bei nuolat bijoti represijų.
Vergovė šaltoje statybvietėje
Jin, vienas iš pabėgusių darbininkų, pasakojo, kaip nusileidęs Rusijos Tolimuosiuose Rytuose iš karto buvo paimtas į globą šaltojo režimo agentų. „Išorinis pasaulis yra mūsų priešas“, – jam griežtai įsakė saugumo darbuotojas. Nuo pat pirmos dienos jis privalėjo dirbti statybose po daugiau kaip 18 valandų, tik su dvejomis atostogų dienomis per metus. Tokia rutina – nuo 6 ryto iki 2 nakties – buvo bendras visų mūsų kalbintų vyrų kasdienybės vaizdas.
Dar vienas pabėgėlis, Tae, prisiminė, kaip rytais jo rankos būdavo paralizuotos nuo nuovargio. „Kai kurie miega stovėdami, bet prižiūrėtojai juos randa ir mušia,“ – pasakojo jis. Kitas darbininkas, Chan, apibūdino, kad gyvenimas statybvietėje priminė lėtą mirimą: „Tai buvo tikra kančia.“
Ekspertas iš Pietų Korėjos Dong-A universiteto profesorius Kang Dong-wan, pats keliavęs į Rusiją apklausti darbininkų, patvirtino, kad sąlygos yra itin pavojingos: „Naktį šviesos išjungtos, žmonės dirba tamsoje be jokios apsaugos.“
Nesibaigiantis darbas ir nuolatinė kontrolė
Darbininkai yra tarsi kaliniai: jie beveik visą laiką praleidžia statybos aikštelėje, kur juos nuolat stebi Šiaurės Korėjos saugumo agentai. Gyvena perpildytuose konteineriuose įkurtuose „kambariuose“, pilnuose blakių, arba tiesiog po plastikine plėvele uždengtuose neužbaigtuose daugiabučiuose. Vienas vyras, Nam, papasakojo, kad nukritęs nuo keturių metrų statybos aikštelėje sužeidė veidą, tačiau jam nebuvo leista gydytis ligoninėje.
Toks darbo režimas – ne atsitiktinumas. Iki 2019 m. Šiaurės Korėjos darbininkai Rusijoje uždirbdavo milijonus Kim Jong Uno režimui. Tada Jungtinės Tautos įvedė sankcijas, draudžiančias jų eksportą, tačiau pastaraisiais metais darbininkų skaičius Rusijoje išaugo iki dešimčių tūkstančių.
Viltis ir išdavystė
Darbas užsienyje Šiaurės Korėjoje yra laikomas galimybe išeiti iš skurdo – daugelis vyrų svajoja apie geresnį gyvenimą ir finansinę nepriklausomybę savo šeimoms. Tačiau didžiąją atlyginimo dalį atima valstybė kaip „lojalaus mokesčio“ dalį, o mažas likutis (100-200 dolerių per mėnesį) dažniausiai išmokamas tik grįžus namo. Dėl šios priežasties pabėgti beveik neįmanoma, nes pinigai įrašomi į sąskaitas, kurios lieka tik simbolinės.
Vienas iš darbininkų, Jin, pasakojo apie patyčias iš kitų užsienio darbuotojų: „Mums sakydavo, kad esame tik mašinos, ne žmonės.“ Jis nusprendė pabėgti po to, kai sužinojo, jog gali negauti jokio atlygio grįžęs į Šiaurės Korėją. Tae savo sprendimą pabėgti lėmė YouTube vaizdo įrašai, rodantys darbo užmokestį Pietų Korėjoje.

Kontrolės stiprinimas ir represijos
Regis, režimas baiminasi dar didesnių pabėgimų. „Per pastaruosius metus ideologinis lavinimas ir savikritikos sesijos tapo dažnesnės,“ – sako profesorius Kang. Darbininkams leidžiama išvykti iš statybos aikštelės vis rečiau, o išvykos dabar tik grupėmis, kurias nuolat stebi saugumo darbuotojai. Šių priemonių dėka pabėgimų skaičius sumažėjo perpus.
Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, pernai daugiau nei 13 000 Šiaurės Korėjos piliečių atvyko į Rusiją, daugiausia su studento vizomis, kurios, pasak ekspertų, yra Rusijos triukas apeiti JT sankcijas.
Ilgalaikė karo ir vergovės sąjunga
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu oficialiai pripažino, kad tūkstančiai Šiaurės Korėjos darbininkų bus siunčiami statyti atstatymo darbus užimtose Ukrainos teritorijose. Ekspertai teigia, kad ši darbo jėga bus naudojama ne tik karo metu, bet ir po jo pabaigos.
Andrei Lankov, žinomas Šiaurės Korėjos-Rusijos santykių analitikas, sako, kad šie darbininkai – „Kim ir Putino draugystės karinis palikimas“. Jie atvyksta už labai mažą atlyginimą, suvaržyta laisve ir be jokios garantijos, tačiau reikalingi Rusijai kaip pigus darbo jėgos šaltinis, kuris nekelia jokių politinių problemų.
Šis naujas vergovės įkaitas užšąla ne tik statybvietėse, bet ir širdyse – jų laisvė ir orumas yra parduoti karo mašinai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.