Lietuvos Seime dar kartą atidėtas vienas iš labiausiai visuomenę skaldančių klausimų – partnerystės įteisinimas. Nors projektas jau anksčiau buvo įtrauktas į Seimo darbotvarkę, paskutinę minutę jis iš jos buvo išbrauktas. Priežastis – kilusios abejonės dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai. Šis sprendimas sukėlė nemenką politinių jėgų ir pilietinės visuomenės reakciją.
Teigiama, kad kai kurie teisininkai bei dalis parlamentarų iškėlė klausimą, ar siūlomas partnerystės modelis neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintai šeimos sampratai. Konstitucijos 38 straipsnyje šeima apibrėžiama kaip valstybės pagrindas, kylantis iš santuokos, tėvystės, motinystės ar globos. Kritikai teigia, jog bandymas įteisinti tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, neperžengiant santuokos ribų, kelia teisinių dilemų.
Politiniai sprendimai – tarp konstitucinių ribų ir visuomenės spaudimo
Seimo narių nuomonės šiuo klausimu išlieka aiškiai pasidalijusios. Vieni teigia, kad partnerystės institutas būtinas siekiant užtikrinti visų piliečių lygias teises, nepriklausomai nuo jų seksualinės orientacijos ar šeiminės padėties. Kiti įspėja apie grėsmę Konstitucijos raidai ir moralinėms vertybėms.
Valdantieji pripažįsta, kad susitarimų partnerystės klausimu pasiekti sudėtinga, nes tai ne tik teisinis, bet ir kultūrinis klausimas. Prieštaravimai kyla net ir valdančiosios koalicijos viduje, kur dalis parlamentarų laikosi konservatyvesnių pozicijų.
Žmogaus teisių gynėjai reaguoja: tai ne teisinis, o politinis sprendimas
Partnerystės šalininkai, tarp jų – žmogaus teisių organizacijos bei kai kurie teisininkai, teigia, kad Seimo sprendimas išbraukti klausimą iš darbotvarkės buvo nulemtas ne teisinių abejonių, o politinės valios stokos. Pasak jų, Europos Žmogaus Teisių Teismas jau ne kartą yra pabrėžęs valstybių pareigą užtikrinti teisinį reguliavimą, leidžiantį nesusituokusioms poroms – tiek skirtingų, tiek tos pačios lyties – gyventi oriai ir saugiai.
Kritikai taip pat primena, kad Lietuva vis dar neturi jokio teisinio mechanizmo, kuris užtikrintų bendro gyvenimo santykių reguliavimą nesusituokusiems asmenims – pavyzdžiui, dėl paveldėjimo, sveikatos priežiūros ar turto dalybų. Tokia situacija, jų teigimu, ne tik pažeidžia žmogaus teises, bet ir didina teisinį nesaugumą.
Teisininkai išsiskiria: ar reikalingas Konstitucijos keitimas?
Svarstant partnerystės klausimą, vis dažniau pasigirsta siūlymų dėl galimo Konstitucijos keitimo. Vieni teisininkai mano, kad partnerystę įmanoma įteisinti remiantis esamu teisiniu reguliavimu – pakanka aiškesnio įstatymo, nekeičiant Konstitucijos. Kiti laikosi priešingos nuomonės – esą šeimos institutas, kaip jis dabar apibrėžtas, leidžia tik santuoką tarp vyro ir moters.
Konstitucinio Teismo praktika taip pat nėra vienareikšmiškai aiški – anksčiau yra buvę atvejų, kai šeima pripažinta ne tik santuokoje gyvenantiems asmenims, bet ir nesusituokusioms poroms, jei santykiai grindžiami tarpusavio atsakomybe, meile ir rūpesčiu. Tačiau ar tai galima taikyti partnerystei – ypač vienos lyties asmenims – išlieka neatsakytas klausimas.
Partnerystė – darbotvarkėje, bet ne realybėje
Šiuo metu partnerystės klausimas Seime oficialiai „neatmestas“, tačiau jo svarstymas vėl atidėtas. Kada jis grįš į darbotvarkę – neaišku. Akivaizdu, kad sprendimo paieškos dar užtruks, nes tai – ne tik teisinis, bet ir vertybinis klausimas, kuriame susiduria asmens teisės, konstitucinė doktrina ir visuomenės nuostatos.
Kol kas partnerystės įstatymo likimas lieka neaiškus, o Lietuvos visuomenė ir toliau stebi, kaip politikai balansuoja tarp įsipareigojimų žmogaus teisėms ir konstitucinės teisės interpretacijų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
