Estijoje gimstamumo situacija sparčiai blogėja – šių metų pirmąjį pusmetį užregistruota vos 4 467 gimimai, tai yra net 10 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. 2024 m. pirmoje metų pusėje gimė 4 922 vaikai, o 2023 m. per visus metus – 9 646. Šių metų birželį pasaulį išvydo 749 kūdikiai – 51 mažiau nei tą patį mėnesį pernai. Statistika aiškiai signalizuoja – Estijos gyventojų natūralus prieaugis tampa vis labiau neigiamas.
Didžiausias gimimų skaičius buvo užregistruotas Harju apskrityje (1 991 gimimas), mažiausias – Hiiu apskrityje, kur gimė vos 15 vaikų. Tarp gimusiųjų – viena trynukų šeima ir aštuonios dvynukų poros. Tačiau net ir tokie šviesūs atvejai neatsveria bendros mažėjančios tendencijos. Pasak Estijos socialinių reikalų ministerijos patarėjo Alio Tammuro, tai – istoriškai žemas gimstamumo lygis, ir niekas nerodo, kad padėtis greitu metu keisis į gerąją pusę.
Latvija taip pat nesijaučia rami
Latvijoje situacija ne ką geresnė – remiantis naujausiais duomenimis, 2024 m. gimė 12 571 vaikas, o tai yra reikšmingai mažiau nei prieš dešimtmetį, kai šis skaičius siekė beveik 13,800. Nors tikslesni 2025 m. pirmojo pusmečio duomenys dar laukiami, jau dabar demografai pastebi, kad gimstamumas ir toliau mažėja, ypač tarp jauno amžiaus porų. Prie to prisideda ekonominis nestabilumas, migracija bei mažėjantis moterų reprodukcinio amžiaus skaičius.
Latvijos demografai prognozuoja, kad artimiausiais metais, jei nebus priimtos esminės šeimų rėmimo politikos priemonės, šalis gali atsidurti dar gilesnėje demografinėje duobėje. Emigracijos tempai, nors kiek ir sulėtėję, vis dar yra didesni nei gimimų skaičius.
O kur stovi Lietuva?
Lietuva šiuo metu išgyvena labai panašias tendencijas. Statistikos departamento duomenimis, 2024 m. Lietuvoje gimė apie 18 700 vaikų – tai mažiausias gimimų skaičius per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Šių metų pradžioje gimstamumo kreivė taip pat nekyla – sausio–birželio mėnesiais pasaulį išvydo mažiau nei 10 500 kūdikių.
Nors 2025 m. pirmojo pusmečio duomenys dar preliminarūs, jie nesuteikia daug vilčių: gimstamumo mažėjimas tęsiasi, o tuo pačiu – ir visuomenės senėjimas. Lietuvos vidutinis gimdymo amžius perkopė 30 metų ribą, o moterų, norinčių turėti daugiau nei vieną vaiką, skaičius sumažėjęs. Dažnai tai lemia finansinis nestabilumas, būsto problemos ir darbinio gyvenimo spaudimas.
Kodėl gimstamumas mažėja?
Baltijos šalys šiandien susiduria su tuo pačiu iššūkiu – vis mažiau žmonių pasirenka tėvystę arba ją atideda vėlesniam laikui. Šeimų planavimą dažnai riboja ne tik ekonominės priežastys, bet ir socialinis spaudimas, karjeros siekiai, nesaugumo jausmas dėl ateities. Tai tampa ypač ryšku tarp miestų gyventojų, kur dažnas renkasi gyvenimo be vaikų modelį.
Šalia to svarbu paminėti ir migracijos poveikį: išvykusių jaunų žmonių skaičius vis dar didelis, o su jais išvyksta ir potencialios gimimo galimybės. Net ir grįžtantys lietuviai dažnai jau būna sukūrę šeimas užsienyje, o jų vaikai gimsta ne Lietuvoje.
Ką daryti toliau?
Ekspertai sutaria – būtina stiprinti šeimos politiką. Mokesčių lengvatos, vaikų priežiūros infrastruktūros plėtra, lankstesnės darbo sąlygos tėvams, didesnės socialinės garantijos – tai tik keli žingsniai, galintys sustabdyti šią demografinę griūtį. Be to, viešojoje erdvėje vis dar trūksta pozityvių žinučių apie šeimos vertę ir vaikų svarbą visuomenėje.
Kitaip tariant, jeigu niekas nesikeis, netolimoje ateityje Lietuva, Latvija ir Estija turės susitaikyti su mažėjančiomis klasėmis, nykstančiais kaimais ir sunkėjančia našta pensijų sistemai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
