Tyrinėtojai jau seniai pastebėjo, kad ilgaamžiškumas priklauso nuo daugelio veiksnių, o taip pat, kad moterys gyvena ilgiau nei vyrai, o lieknos ir aukštos moterys, išlaikančios sveiką svorį net ir senatvėje, dažnai sulaukia šimto ir daugiau metų. Šis stebėjimas paskatino mokslininkus detaliau tirti ūgio ir svorio įtaką gyvenimo trukmei.
Kam pavyko sulaukti 100 metu?
Daugelis šimtametes sulaukusių garsių moterų, tokių kaip dainininkė Isabella Yurieva, aktorė Gloria Stuart ar režisierė Leni Riefenstahl, išsiskyrė lieknu kūno sudėjimu ir aktyviu gyvenimo būdu.
Pavyzdžiui, Leni Riefenstahl nardymo licenciją įgijo būdama 71-erių! Šiuo metu pasaulyje gyvena šimtamečių moterų, kurių sveikata atidžiai stebima mokslininkų.
Eksperimentas trukęs daugiau nei 20 metų
Mastrichto universiteto medicinos centro mokslininkai 1986 metais pradėjo dvidešimties metų trukmės tyrimą, kuriame dalyvavo 120 852 50–70 metų amžiaus vyrai ir moterys, siekiant ištirti ūgio ir svorio įtaką ilgaamžiškumui.
Tyrimo metu buvo renkami duomenys apie dalyvių fizinius parametrus, gyvenimo būdą, mitybos įpročius, žalingus įpročius ir intelekto koeficientą, siekiant nustatyti veiksnius, lemiančius gyvenimą iki 90 metų.
Rezultatai parodė, kad 433 vyrai ir 944 moterys sulaukė 90 metų, dauguma jų buvo aukštesni nei vidutinis.
Moterys, kurių ūgis viršijo 175 cm, turėjo 31 % didesnę tikimybę sulaukti 90 metų nei moterys, kurių ūgis buvo mažesnis nei 160 cm.
Nedidelis kūno svoris ir svorio neaugimas per 20 metų taip pat teigiamai koreliavo su ilgaamžiškumu.
Olandai, mankštinęsi daugiau nei 90 minučių per dieną, turėjo 39 % didesnę tikimybę sulaukti 90 metų, o moterys, mankštinęsis 30–60 minučių per dieną – 21 % didesnę tikimybę.
Žalingi įpročiai ir sėslus gyvenimo būdas ribojo gyvenimo trukmę iki 85 metų, o antsvoris ir fizinio aktyvumo stoka dar labiau sumažindavo šią tikimybę.
Įdomu tai, kad aukštaūgiai žmonės, turintys žalingų įpročių, vis dėlto sulaukė ilgesnio gyvenimo nei jų žemesni bendraamžiai.
Taigi, mokslininkai padarė išvadą, kad aukštas ūgis, optimalus kūno svorio išlaikymas ir reguliari fizinė mankšta yra trys esminiai veiksniai, žymiai didinantys tikimybę sulaukti šimto metų jubiliejaus.
Ilgaamžiškumas ir jo paslaptis: daugiau judėjimo ir sveikesnė mityba
Liekno kūno sudėjimo ir ilgo gyvenimo ryšys išlieka neaiškus, tačiau žymus amerikiečių biogerontologas, Nebraskos universiteto medicinos mokyklos garbės profesorius Denhamas Harmanas teigė, kad ribotas kalorijų vartojimas sulėtina senėjimo procesus.
Jo tyrimų rezultatai intriguojantys: 40 % sumažinus kalorijų suvartojimą, atitinkamai 40 % sumažėja ir kūno svoris bei deguonies suvartojimas, o vidutinė gyvenimo trukmė pailgėja 40 %.
Harmanas teigė, kad per didelis deguonies ir energijos kiekis skatina kenksmingų medžiagų, tokių kaip superoksido radikalas ir vandenilio peroksidas, susidarymą, pagreitinantį senėjimą.
Iki 82 metų Harmanas kasdien nubėgdavo 2 mylias, vėliau dėl nugaros traumos ėmėsi vaikščiojimo. Jis mirė sulaukęs 98 metų, o jo mokiniai teigia, kad tai gali būti susiję su retkarčiais vartojamu alkoholiu. Visą gyvenimą Harmanas išlaikė liekną kūno sudėjimą.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
