Pasaulio bankas perspėja: jei dabartinės tendencijos nesikeis, pasaulinis ekonomikos augimas per pirmuosius septynerius 2020-ųjų dešimtmečio metus bus lėčiausias nuo pat 1960-ųjų. Nauja ataskaita atskleidžia, kad pasaulinis augimas, kuris po pandemijos atsigavo ne taip sparčiai kaip tikėtasi, slopsta dar labiau, o viena iš pagrindinių priežasčių – prekybos karai, ypač pradėti JAV prezidento Donaldo Trumpo. Pasaulio ekonomika lėtėja, kokia rizika kyla?
Prekybos įtampa stabdo augimą
Pasaulio bankas sumažino 2025 metų pasaulinio BVP augimo prognozę iki 2,3 %, lyginant su 2,7 % prognoze dar šių metų sausį. Tokie skaičiai – silpniausi per pastaruosius 17 metų, jei neskaitysime dviejų pasaulinių recesijų: 2009 m. po finansų krizės ir 2020 m. COVID-19 pandemijos pradžioje.
Institucijos teigimu, staigus muitų augimas bei iš to kylantis netikrumas dėl prekybos taisyklių prisideda prie bendro sulėtėjimo visame pasaulyje. Nuo Azijos iki Europos, nuo besivystančių iki išsivysčiusių ekonomikų – beveik 70 % valstybių susiduria su blogėjančiomis augimo perspektyvomis.
Trumpo tarifai sukelia pasaulinį sukrėtimą
Nuo sugrįžimo į Baltuosius rūmus 2025 m. sausį, Donaldas Trumpas smarkiai padidino importo muitus beveik visiems pagrindiniams JAV prekybos partneriams. Didžiausi smūgiai teko automobilių ir plieno sektoriams. Jei iki liepos 9 d. nepavyks pasiekti susitarimų su Vašingtonu, įsigalios nauji „atsakomieji tarifai“, kurie gali dar labiau destabilizuoti pasaulio ekonomiką.
Nepaisant vykstančių derybų tarp JAV ir Kinijos, kurios vyko Londone, neramumas ir neapibrėžtumas išlieka, o tai kenkia tiek verslams, tiek vartotojams. Daug tarptautinių bendrovių jau sustabdė investicinius projektus ar peržiūri tiekimo grandines, o smulkieji gamintojai ir eksportuotojai susiduria su augančiomis sąnaudomis bei sunkumais prognozuojant veiklos rezultatus. Tuo tarpu vartotojai visame pasaulyje jaučia tiesioginį poveikį – kainos kyla, o prekių pasiūla darosi vis labiau ribota. Visa tai mažina vartojimą, silpnina pasitikėjimą ekonomika ir gilina bendrą pasaulinio augimo sulėtėjimą.
Skolos ir nestabilumas – dar vienas stabdis
Pasaulio bankas atkreipia dėmesį ir į kitus veiksnius, kurie ilgainiui mažina besivystančių šalių potencialą – milžiniškas valstybės skolas, menkstančias investicijas ir trapią vidaus ekonomiką. Visa tai kartu kuria pavojingą foną, kuriame net ir nedideli išoriniai šokai, tokie kaip prekybos įtampos, gali turėti neproporcingai didelį poveikį.
Reitingų agentūra „Fitch Ratings“ taip pat pablogino pasaulio vyriausybių obligacijų perspektyvą nuo „neutralios“ iki „blogėjančios“. Ji perspėja, kad dabartinė prekybos politika sukuria „rimtą neigiamą ekonominį šoką“, turintį įtakos tiek prekybos apimtims, tiek investicijoms, tiek ir tarptautiniams santykiams.
Didžiosios ekonomikos šiuo metu susiduria su dilema – kaip išlaikyti augimą, kai pasaulinės taisyklės tampa vis labiau nenuspėjamos? Pasaulio banko signalas aiškus: be aktyvių sprendimų ir bendradarbiavimo, 2020-ieji gali tapti vienu iš ekonomiškai nykiausių dešimtmečių per pastaruosius 60 metų.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
