Įsivaizduokite – planuojate ilgai lauktas atostogas, naršote internete, ieškote patikimos informacijos ir pasitikite technologijomis, kurios sukurtos taupyti jūsų laiką. Tačiau vietoje ramybės ir džiaugsmo gaunate nemalonų finansinį šoką. Būtent taip nutiko Las Vegase gyvenančiam Alexui Rivlinui, kuris likus kelioms savaitėms iki kruizo po Europą pateko į „dirbtinio intelekto sukurtą“ pinklę. Ir viskas prasidėjo nuo paprasto klausimo paieškos sistemoje.
Paieškos rezultatų patogumas – ir pavojus
Alex Rivlin, nekilnojamojo turto įmonės savininkas, nusprendė greitai susisiekti su kruizus organizuojančia „Royal Caribbean“ bendrove ir internete ieškojo jų klientų aptarnavimo telefono. Lygiai taip, kaip tai darytų daugelis iš mūsų, jis pasinaudojo „Google Search“ ir nauja funkcija „AI Overviews“. Ši funkcija pasitelkia dirbtinį intelektą, kad pateiktų trumpą ir aiškų įvairių šaltinių apibendrinimą – atrodytų, puikus sprendimas skubantiems. Sugeneruotame apibendrinime Alexas rado kruizų bendrovės konsultanto numerį, todėl nieko bloga neįtardamas tiesiog paskambino.
Įtikinamai skambantis pokalbis – ir netikėti įvykiai
Pokalbis su tariamu konsultantu buvo toks pat profesionalus, kaip galima tikėtis iš didelės tarptautinės bendrovės. Pašnekovas ne tik pateikė kainas, bet ir pasidalino konkrečia informacija apie pasirinktus maršrutus, o galiausiai pasiūlė nuolaidą, jei užsakymas bus pateiktas nedelsiant. Rivlinas sutiko ir už kruizą sumokėjo 768 JAV dolerius. Tačiau netrukus po to jo banko sąskaitoje pasirodė papildomos, įtartinos operacijos. Tuo metu tapo aišku – “konsultantas“ nebuvo „Royal Caribbean“ darbuotojas. Jis buvo sukčius, o telefonas, kurį pasiūlė Google AI Overview – fiktyvus.
Kodėl taip nutiko?
Kibernetinio saugumo ekspertai paaiškina – internete gausu netikrų aptarnavimo numerių. Sukčiai juos skelbia įvairiuose forumuose, apžvalgų svetainėse ar tinklaraščiuose, „pridengia“ juos realiai atrodančiais komentarais ir aprašymais.
Paieškos algoritmai tokius šaltinius vertina kaip patikimus, jei jie ilgai veikia, dažnai kartojami ir nėra pažymėti kaip nesaugūs. Dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip Google AI Overviews ar net daugeliui žinomi pokalbių robotai, dažnai naudoja tuos pačius šaltinius kaip ir paieškos sistema – taigi nesaugūs duomenys gali būti pateikiami kaip „rekomenduojama informacija“. Būtent taip į šiuos spąstus pateko Alexas Rivlinas.
Ekspertai ragina išlikti budriems
„Aš laikau save pakankamai technologiškai pažengusiu žmogumi, bet vis tiek pakliuvau į spąstus“, – prisipažino Rivlinas „Washington Post“ žurnalistams. Laimei, istorija baigėsi laimingai – pastebėjęs įtartinas operacijas jis nedelsdamas informavo banką, kortelė buvo užblokuota, o prarastos lėšos grąžintos. Atostogos įvyko, nors ir su kartėlio prieskoniu.
Kaip rašo „Washington Post“, „Google“ atstovas pateiktame komentare teigė, kad AI Overviews bei klasikiniai paieškos rezultatai „efektyviai nukreipia žmones į oficialius kontaktus“, tačiau pripažino, kad bendrovė stiprina apsaugą nuo netikrų numerių ir toliau tobulina AI funkcijas.
Ką daryti, kad tokia situacija nepasikartotų?
Nors technologijos sparčiai tobulėja, atsakomybė tikrinti informaciją tenka ir patiems vartotojams. Specialistai pataria:
- visada patikrinti kontaktinę informaciją bendrovės oficialioje svetainėje (geriausia – nenaudojant nuorodų iš paieškos apibendrinimų);
- vengti „per gerai skambančių“ pasiūlymų ir kuo atidžiau įvertinti skambučio metu pateikiamą informaciją;
- jei konsultantas ragina priimti sprendimą „nedelsiant“ – sustoti ir skirti laiko patikrinimui;
- reguliariai sekti operacijas savo banko kortelėje, o pastebėjus įtartinus mokėjimus – iš karto kreiptis į banką.
AI pagrindu veikiančios paieškos funkcijos gali būti labai patogios, tačiau jos taip pat gali tapti nauju sukčių įrankiu, jei nebus naudojamos atsargiai. Ši istorija primena, kad net ir skaitmeniniame amžiuje sveikas kritinis mąstymas išlieka bene svarbiausia apsaugos priemone.
Ar dirbtinis intelektas taps patikimesnis?
Technologijų kūrėjai tvirtina, kad dirbtinis intelektas sparčiai tobulėja, o tokios istorijos padeda identifikuoti silpnąsias vietas. Tačiau ekspertai pabrėžia – sukčiai taip pat nestovi vietoje. Jie taiko senus manipuliacijos metodus prie naujų technologijų, todėl vartotojai turi išlikti ypač atsargūs. Net jei būsimos AI sistemos taps dar tikslesnės ir saugesnės, šis atvejis primena, kad net viena klaidinga informacija gali tapti brangiai kainuojančia pamoka – tiek tiesiogine, tiek emocine prasme.
Alex Rivlin pavyzdys galėtų būti rimtas įspėjimas daugeliui mūsų: planuodami atostogas ar ieškodami paprastos kontaktinės informacijos, neretai pasitikime technologijomis be jokio papildomo tikrinimo. Tačiau kartais užtenka vieno skambučio ne tam asmeniui ir jūsų ilgai organizuoti planai virsta stresu ir finansiniais nuostoliais. Todėl šalia pasaulį keičiančių AI galimybių visada turėtų lydėti vienas paprastas klausimas: ar tikrai tai oficiali, patikrinta informacija?
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.