Nardymas visada buvo veikla, kurioje žmogus išlieka priklausomas nuo savo pasiruošimo ir komandos draugų. Po vandeniu nėra telefono signalo, radijo bangos čia neveikia, o klaidos kaina gali būti itin didelė. „Po vandeniu dažniausiai nėra atsarginio skambučio, ryšio su paviršiumi ar galimybės greitai perduoti informaciją“, – sako profesionalus naras Vytis Vilkas. Šiandien, kai net kalnų žygeiviai turi palydovinį ryšį, narai ilgai buvo tarp tų, kurie pasikliauja tik savimi. Tačiau naujosios technologijos pamažu keičia šią taisyklę – po vandeniu ima skambėti ne tik burbulai, bet ir sonarinių žinučių aidai.
Rankų kalba, kuri jungia viso pasaulio narus
Nardymo pasaulyje komunikacija nuo seno paremta paprastumu – universaliais rankų ženklais. Nesvarbu, ar neriama tropiniuose vandenyse, ar šaltoje Baltijos jūroje, signalai „viskas gerai“, „kylame“, „oro mažai“ ar „pavojus“ atrodo vienodai visiems. Tai kalba, kurią išmoksta kiekvienas, žengęs į pirmuosius nardymo kursus. Didžiausia pasaulyje nardymo organizacija PADI (Professional Association of Diving Instructors) nurodo, kad šie ženklai yra atpažįstami tarptautiniu mastu ir padeda bendrauti skirtingų kalbų narams.
Rekreacinio nardymo taryba (RSTC) yra patvirtinusi standartizuotą signalų rinkinį, kurio laikosi beveik visos mokymo agentūros. Tokia sistema sukurta tam, kad net visiškai skirtingų kultūrų narai galėtų susikalbėti be žodžių. Tačiau, kaip pastebi instruktorius Vytis Vilkas, „kai vanduo drumstas ar matomumas ribotas, rankų ženklai tampa beveik beverčiai – tada tenka pasikliauti prisilietimais ar intuicija“. Tokiose situacijose didžiausią reikšmę įgauna komandos susitarimai ir patirtis.
Saugumas prasideda dar virš vandens
Po vandeniu viskas priklauso nuo to, kaip gerai pasiruošta prieš nėrimą. Instruktorius pabrėžia, kad „kuo daugiau planuojama ir kalbamasi prieš neriant, tuo mažiau streso ir nesusipratimų po vandeniu“. Patyrę narai visada prieš nėrimą aptaria veiksmų planą, galimus pavojus ir signalų reikšmes. Rimtesni nardymai dažnai atliekami su ta pačia komanda – pažįstami žmonės greičiau reaguoja, pasitiki vieni kitais ir žino, ko tikėtis. Šis pasitikėjimas – tai tylus ryšys, kurio technologijos kol kas negali pakeisti, tačiau gali sustiprinti.
Taip pat skaitykite
Technologijos, kurios gelbsti gyvybes
Per pastaruosius dešimtmečius narų įranga gerokai pasikeitė. Kompiuteriai, dekompresijos planavimo sistemos ir specialūs „bottom timeriai“ tapo įprasta kiekvieno naro įrankių dalimi. Jie padeda sekti laiką, gylį, dujų suvartojimą, o pažangiausi modeliai net perspėja, jei kyla pavojus dėl per greito kilimo ar per ilgo buvimo gylyje. Vis dėlto nė vienas prietaisas nepakeičia žmogaus sprendimų – profesionaliuose nėrimuose viskas dubliuojama, o technika tik papildo žmogaus patirtį.
„Gali turėti pažangiausią kompiuterį, bet jei pats nesupranti, kas vyksta, jis nepadės“, – sako Vytis Vilkas. Tačiau jis pripažįsta, kad kai stresas ar šaltis ima veikti mąstymą, „kompiuteris, kuris nejaučia emocijų ir nepasiduoda aplinkos poveikiui, tampa patikimesnis“. Tokiais atvejais technologijos tampa ne konkurentu, o sąjungininku.
Naujas etapas: sonarinis ryšys po vandeniu
Iki šiol narų ryšio galimybės buvo ribotos – profesionalūs siųstuvai brangūs, sunkūs ir dažniausiai naudojami tik kariniams ar techniniams tikslams. Tačiau situacija keičiasi. Vienas naujausių sprendimų – išmanusis laikrodis „Huawei Watch Ultimate 2“, kuris leidžia perduoti žinutes tarp narų po vandeniu.
Skirtingai nei įprasti radijo signalai, po vandeniu čia naudojamos ultragarso bangos – jos sklinda net esant dideliam slėgiui. Laikrodis leidžia siųsti iš anksto paruoštas žinutes iki 30 metrų atstumu, o SOS signalas perduodamas net iki 60 metrų. Tai pirmasis toks sprendimas, nereikalaujantis jokių papildomų siųstuvų ar paviršiaus stoties – ryšys integruotas tiesiai į laikrodį, kuris tuo pačiu veikia ir kaip pilnavertis nardymo kompiuteris.
„Technologijos narams leidžia matyti daugiau – gylį, laiką, temperatūrą, o dabar ir palaikyti ryšį. Tai ypač svarbu, kai nutrūksta vizualinis kontaktas arba keičiasi situacija“, – sako „Huawei“ produktų mokymų vadovė Urtė Eidžiūnaitė. Pasak jos, laikrodis atsparus 150 metrų gyliui, todėl tinka tiek mėgėjams, tiek patyrusiems narams.
Kai technologija tampa tylia gelbėjimosi linija
Tokios inovacijos – ne tik patogumas, bet ir naujas saugumo sluoksnis. Naras gali išsiųsti SOS signalą, jei prarado orientaciją ar susidūrė su pavojumi, o kitas narys ar paviršiaus komanda gali greitai reaguoti. Tai ypač aktualu riboto matomumo vietose, kur net rankos ženklas tampa nematomas.
„Dauguma narų neturi profesionalios ryšio įrangos, todėl logiška, kad tokia funkcija atsiranda laikrodyje – įrenginyje, kurį jie vis tiek dėvi“, – teigia U. Eidžiūnaitė. Anot jos, „vienas prietaisas, kurį jau naudoji nardymui, tampa universaliu įrankiu: jis matuoja, analizuoja ir, prireikus, išgelbsti“.
Ateitis po vandeniu – ne tik tylos, bet ir ryšio era
Nardymo kultūra remiasi pasitikėjimu, disciplina ir pasiruošimu, tačiau šalia žmogaus patirties vis tvirčiau įsitvirtina technologijos. Jos nepakeičia žmogiško ryšio, bet suteikia naują saugumo pojūtį – tarsi tylų balsą, kuris gali pasiekti net tada, kai aplinkui tik vandens tamsa.
Galbūt netrukus rankų ženklai išliks ne kaip būtinybė, o kaip tradicija, o sonarinių žinučių sistema taps tokia pat įprasta, kaip šiandien narų kompiuteris ar dekompresijos planas. Svarbiausia, kad nardymas – viena pavojingiausių, bet ir gražiausių pasaulio veiklų – taptų dar saugesnis, o tylos pasaulyje atsirastų nauja, technologijų įkvėpta kalba.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
