Nuo senų senovės žmones lydėjo prietarai – įsitikinimai, paremti ne logika, o tradicijomis, baimėmis ar atsitiktiniais sutapimais. Šie įsitikinimai, perduodami iš kartos į kartą, įaugo į mūsų kultūrą, dažnai apipinti istorijomis, legendomis ir netgi senovės ritualais. Nors mokslas dažnai paneigia šių prietarų pagrįstumą, jie vis dar gyvuoja, formuoja mūsų elgesį ir netgi keičia mūsų nuotaiką. Ar kada susimąstėte, iš kur atsirado prietarai ir ką jie iš tiesų reiškia? Štai populiariausių prietarų dešimtukas, kuriuos verta prisiminti ir paklausti savęs – ar jūs jais tikite ir kokia jų kilmė domina labiausiai?
Populiariausi prietarai: juoda katė – nelaimės ženklas
Tikriausiai labiausiai paplitęs prietaras – juoda katė, perbėgusi kelią. Daugelis kultūrų ją sieja su bloga karma, nelaimėmis ar net mirtimi. Tačiau moksliniai tyrimai nerodo jokio ryšio tarp juodų kačių ir nelaimingo atsitikimo tikimybės. Šis prietaras greičiausiai kilo iš viduramžių Europos, kur juoda spalva buvo siejama su velniu, o katės – su raganomis.
Toks neigiamas požiūris į juodas kates išliko per šimtmečius, nepaisant racionalaus paaiškinimo trūkumo. Ironiška, tačiau daugelis žmonių, bijodami juodų kačių, net nesuvokia šio prietaro istorinių šaknų ir jo nepagrįstumo.
Suskilęs veidrodis – 7 metų nelaimės
Šis prietaras teigia, kad suskilęs veidrodis atneša 7 metų nelaimę. Yra keletas teorijų, aiškinančių šio prietaro kilmę. Viena iš jų sieja veidrodį su siela, o jo suskilinėjimas – su sielos sužeidimu. Kita teorija remiasi tuo, kad senovėje veidrodžiai buvo labai brangūs, todėl jų sudaužymas buvo laikomas didele nelaime.
Dar viena teorija sieja septynerius metus su senovės romėnų įsitikinimu, kad žmogaus kūnas atsinaujina per septynerius metus. Todėl veidrodžio, atspindinčio žmogaus išvaizdą, sudužimas simbolizavo septynerių metų nelaimę, kol kūnas pilnai atsinaujina.
Penktadienis 13-ta – nelaiminga diena
Daugelis žmonių vengia svarbių reikalų penktadienį 13-tą. Šio prietaro kilmė nežinoma, tačiau manoma, kad jis susijęs su Jėzaus nukryžiavimu, kuris, anot kai kurių šaltinių, įvyko penktadienį. Psichologai teigia, kad penktadienio 13-tos dienos baimė gali sukelti stresą ir netgi paveikti sprendimų priėmimą.
Ši numerologijos ir religinių asociacijų sąveika sukūrė galingą prietarą, kuris iki šiol veikia daugelio žmonių elgesį ir planavimą. Be to, pats skaičius 13 dažnai siejamas su nelaimėmis ir nesėkme įvairiose kultūrose, nepriklausomai nuo savaitės dienos.
Išsibarstę druska – nelaimė
Išsibarstyta druska senovėje buvo laikoma brangiu prieskoniu, todėl jos išbarstymas simbolizavo švaistymą ir nelaimę. Šiam prietarui neutralizuoti rekomenduojama per petį permesti žiupsnelį druskos.
Toks veiksmas, tikriausiai, simbolizuoja nelaimės „atpirkimą“ arba piktųjų dvasių apgaudinėjimą. Be to, kai kuriose kultūrose druska buvo laikoma šventa ir turinti apsauginę galią, todėl jos išbarstymas galėjo būti siejamas su šios apsaugos praradimu.
Nevaikščioti po laiptais
Šis prietaras gali būti susijęs su kryžiaus forma, kurią simbolizuoja laiptai. Kiti teigia, kad laiptų apačioje dažnai būdavo laikomos šiukšliadėžės, o eiti po laiptais reiškė užtraukti ant savęs nešvarumus ir ligas.
Taigi, prietaras gali būti aiškinamas ir kaip simbolinis nešvarumų bei negatyvo vengimas, ir kaip religinis tikėjimas, siejantis laiptus su kryžiumi bei negatyviais konotacijomis.
Spjauti per petį, kad atbaidyti blogą likimą
Šis veiksmas tikriausiai kilo iš senovės tikėjimo, kad piktosios dvasios gali slypėti už mūsų pečių. Spjaudami per petį, mes tarsi bandome jas atbaidyti.
Šis ritualinis spjūvis, galbūt, turėjo ir apsivalymo funkciją, tarsi nušluojant nuo savęs neigiamą energiją ar blogą likimą, tačiau nėra jokių įrodymų ar tyrimų, galinčių pagrįsti šį prietarą.
Prietarai: atviras skėtis namuose – nelaimė
Šis prietaras siejamas su skėčio funkcija – apsauga nuo lietaus. Atviras skėtis namuose, esą, simbolizuoja šios apsaugos trūkumą ir gali atnešti nelaimes.
Be to, atviras skėtis namuose galėjo būti tiesiog nepraktiškas ir netgi pavojingas senovėje, kai skėčiai buvo trapūs ir galėjo lengvai sužeisti žmones. Taigi, prietaras galėjo atsirasti iš praktinės patirties ir vėliau būti apipintas mistiška simbolika.
Švilpimas naktį ar švilpimas namuose – pritraukiamas blogis
Šis prietaras gali kilti iš jūrininkų tradicijų. Švilpimas naktį ant laivo buvo siejamas su audromis ir nelaimėmis jūroje.
Manoma, kad švilpimas naktį galėjo imituoti vėjo garsus, kurie jūreiviams asocijavosi su artėjančiomis audromis. Be to, kai kuriose kultūrose švilpimas buvo siejamas su šaukimu piktųjų dvasių, todėl šis veiksmas naktį buvo laikomas ypač pavojingu.
Radus monetą – sėkmė
Rasta moneta dažnai laikoma geros kloties ženklu. Tai gali būti susiję su monetos verte ir jos simbolizuojama gerove. Be to, atsitiktinai rasta moneta gali simbolizuoti netikėtą laimę ar likimo dovaną, stiprinant teigiamą nuotaiką ir tikėjimą geresne ateitimi.
Triušio koja – laimės talismanas
Triušio kojos yra naudojamos kaip talismanai, tikima, kad jie atneša sėkmę ir gerą likimą. Šio prietaro kilmė gali būti susijusi su senovės tikėjimu, kad triušio kojoje slypi magiškos galios.
Triušio kojos populiarumas kaip talismanas taip pat gali būti siejamas su triušio vaisingumo simbolika ir jo greitu dauginimusi, kurie asocijuojasi su klestėjimu ir gausa. Be to, triušiai dažnai buvo siejami su mėnuliu ir magija įvairiose kultūrose.
Prietarai: mokslinis požiūris
Nors prietarai neturi mokslinio pagrindo, jų poveikis žmonių elgesiui ir emocijoms yra neginčijamas. Tyrimai rodo, kad prietarų laikymasis gali sukelti stresą, nerimą ir netgi paveikti sprendimų priėmimą.
Tačiau tuo pat metu prietarai gali tapti socialinės sanglaudos ir bendrų tradicijų dalimi, suteikdami žmonėms saugumo ir priklausymo jausmą. Svarbu suprasti, kad prietarai yra kultūros reiškinys, o ne moksliniai faktai. Tačiau jų įtaka mūsų elgesiui ir mąstymui yra neabejotina.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
