Laiko suvokimas – tai viena iš sudėtingiausių mūsų smegenų funkcijų, kuri dar visai neseniai buvo laikoma intuityvia. Kalifornijos universiteto mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo nustatyti, kurie smegenų neuronai atsakingi už laiko intervalų vertinimą ir kaip smegenys prisitaiko prie pasikartojančių dirgiklių. Rezultatai atskleidė intriguojančius mechanizmus, kurie gali paaiškinti, kodėl laikui bėgant tam tikri momentai mums atrodo trumpesni arba ilgesni nei iš tiesų.
Parietalinės skiltys – laiko suvokimo centras
Mokslininkus ypatingai domino neuronai, esantys parietalinėje smegenų skiltyje. Ši sritis yra atsakinga už erdvinę orientaciją, sensorinę informaciją ir, pasirodo, laiko intervalų suvokimą. Eksperimento metu 18 dalyvių smegenų veikla buvo stebima naudojant magnetinio rezonanso tomografiją (MRT). Tokiu būdu tyrėjai galėjo tiksliai užfiksuoti neuronų reakcijas į įvairaus ilgio dirgiklius.
Eksperimento eiga
Tyrimas vyko trijuose variantuose. Pirmame variante dalyviai ekrane matė pilką apskritimą, kuris trukdavo nuo 350 iki 650 milisekundžių, o vėliau girdėjo 500 milisekundžių trukmės garso signalą. Antras ir trečias variantai buvo papildyti adaptacijos fazėmis: apskritimas ekrane pasirodydavo 30 kartų iš eilės fiksuotais intervalais, 200 ir 700 milisekundžių. Tokiu būdu smegenys buvo „sureguliuojamos“ suvokti trumpus ir ilgus dirgiklius. Visuose variantuose dalyviai turėjo nuspausti mygtuką, nurodydami, kuris iš dirgiklių buvo ilgiausias – regimasis pilkas apskritimas ar garsas.
Kaip adaptacija keičia laiko suvokimą
Eksperimento rezultatai parodė, kad prisitaikymas prie tam tikro ilgio dirgiklių keičia mūsų laiko suvokimą. Jei smegenys buvo pripratintos prie trumpų signalų, vėlesni segmentai atrodė ilgesni nei iš tiesų. Atvirkščiai, prisitaikius prie ilgų dirgiklių, regimasis signalas buvo suvokiamas kaip ilgesnis už girdimąjį. MRT aparatas fiksavo sumažėjusią neuronų reakciją į trumpus signalus dėl prisitaikymo, o tai atitiko klaidas, kurias dalyviai padarė vertindami dirgiklių trukmes.
Taip pat skaitykite
Kas tai reiškia kasdieniame gyvenime?
Labiausiai tikėtina, kad tokie procesai vyksta nuolat, kai vertiname laiką mūsų kasdienėje veikloje. Kartojant fiksuotus intervalus, neuronų reakcija sumažėja, todėl objektų ar įvykių trukmė mums atrodo kitokia nei iš tikrųjų. Tai gali paaiškinti, kodėl su amžiumi laikas tarsi „skrenda“ greičiau – ilgus metus patirtos pasikartojančios situacijos „suspaudžia“ mūsų laiko suvokimą.
Laiko suvokimas ir kasdieniai sprendimai
Šių atradimų pritaikymas gali būti naudingas įvairiose srityse – nuo sporto treniruočių, kur svarbu laiko intervalų tikslumas, iki muzikos ar šokio, kur ritmas ir trukmė lemia pasirodymo kokybę. Be to, šios žinios gali padėti suprasti amžiaus poveikį laiko suvokimui ir net skatinti smegenų treniruotes, kurios lavintų gebėjimą tiksliai vertinti laiką.
Ateities tyrimų kryptys
Tolesniuose tyrimuose mokslininkai planuoja išsiaiškinti, kaip įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui, šviesa, garsas ar fizinė veikla, keičia neuronų adaptaciją ir laiko suvokimą. Taip pat svarbu nustatyti, ar šie procesai gali būti koreguojami, siekiant pagerinti laiko pojūtį ir koncentraciją kasdieniame gyvenime.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
