Žiemą natūralu norėti namuose kuo daugiau šilumos, tačiau per didelis šildymas nėra nei sveikas, nei ekonomiškas. Perkaitintos patalpos dažnai reiškia didesnes sąskaitas ir prastesnę savijautą, net jei iš pradžių atrodo jaukiau.
Todėl svarbiausias klausimas yra ne kaip šildyti stipriau, o kaip šildyti protingiau. Per šiltas oras sausina gleivinę, gali sukelti gerklės perštėjimą, o alergiškiems žmonėms paaštrinti simptomus.
Miegas įkaitintame kambaryje dažnai būna prastesnis, ryte galima jaustis pavargus ir net patinus. Be to, darbo ar mokymosi efektyvumui perkaitusios patalpos taip pat nepadeda. Kai patalpoje daugiau nei 22 laipsniai šilumos, po kelių valandų dažnai atsiranda mieguistumas ir dėmesio stoka.
Tekste minima, kad smegenys geriausiai funkcionuoja 20 iki 24 laipsnių temperatūroje, remiantis tyrimais, publikuotais leidinyje „Journal of Gerontology Medical“. Todėl termostato nustatymai turėtų būti derinami prie realių poreikių ir konkrečių kambarių.
Taip pat skaitykite
Optimali temperatūra priklauso nuo to, ką patalpoje veikiate ir kiek laiko joje praleidžiate. Svetainėje ar bendrame kambaryje patogu palaikyti 20 iki 22 laipsnių šilumą, nes tai balansas tarp komforto ir taupumo.
Kokia temperatūra tinkamiausia skirtingoms patalpoms?
Tokia temperatūra tinka kasdieniams darbams ir poilsiui. Miegamajame rekomenduojama laikyti maždaug 18 iki 19 laipsnių temperatūrą. Vėsesnis oras dažnai padeda kokybiškiau miegoti ir ryte jaustis žvaliau.
Tai taip pat sumažina oro sausėjimą, kuris dažnai vargina šildymo sezono metu. Vonioje patogumui po maudynių siūloma 22 iki 24 laipsnių temperatūra.
Vis dėlto šį intervalą verta koreguoti pagal amžių ir sveikatą, nes kūdikiai, senjorai ar sergantys žmonės dažnai geriau jaučiasi šiek tiek šilčiau. Svarbu, kad temperatūra būtų pastovi ir nešokinėtų staigiais pokyčiais.
Kaip suprasti termostato skaičius ant radiatoriaus?
Termostatas ant radiatoriaus leidžia šilumą valdyti paprastai ir efektyviai. Skaičiai ant galvutės atitinka apytiksles temperatūras, todėl galima greitai pasirinkti norimą režimą. Tai ypač naudinga, kai norite sumažinti šildymą naktį ar išeidami iš namų.
Nulis arba snaigės simbolis nereiškia visiško išjungimo, jis saugo sistemą nuo užšalimo ir palaiko apie 6 iki 8 laipsnių šilumą. Nustatymas 1 dažniausiai duoda 12 iki 13 laipsnių, o 2 palaiko apie 15 iki 16 laipsnių.
Toks režimas tinka retai naudojamoms patalpoms ar trumpam išvykus. Nustatymas 3 paprastai atitinka 18 iki 20 laipsnių ir dažnai yra geras pasirinkimas miegui ar kasdieniam fonui.
Nustatymas 4 kelia temperatūrą iki 22 iki 24 laipsnių, o 5 gali palaikyti net 25 iki 28 laipsnius, kas daugeliui jau per šilta. Šiuos skaičius verta vertinti kaip orientyrus, nes tikslumas priklauso nuo radiatoriaus vietos ir kambario šilumos nuostolių.
Kaip jaustis šilčiau nekelti temperatūros?
Komfortą galima padidinti ir be termostato sukimo iki maksimumo. Saulėtomis dienomis verta atitraukti užuolaidas ir įleisti saulės, kad patalpos natūraliai sušiltų. Kai sutemsta, langus geriau uždengti, kad šiluma greičiau neišeitų.
Šaltuoju metu daug ką lemia ir apranga, nes kai kurie žmonės šildo namus iki aukštos temperatūros, bet vaikšto trumpomis rankovėmis. Tekste pateikiamas Skandinavijos pavyzdys, kai namuose dažniau dėvimi šiltesni drabužiai, o kai kur miegamuosiuose net nėra šildymo.
Tai padeda ir sveikatai, ir piniginei, ypač kai šildymas brangsta. Svarbu neuždengti radiatorių baldais ar storomis užuolaidomis, nes tuomet šiluma nepasiskirsto ir tenka šildyti daugiau.
Jei sofa stovi prieš radiatorių, žiemą verta ją perstatyti, kad šiluma galėtų laisvai cirkuliuoti. Nors komfortas yra individualus, per šaltas būstas vargina, o perkaitintos patalpos organizmui gali būti ne mažiau žalingos.
