Žmogaus kūnas yra sukurtas taip, kad jo savininkui šiame pasaulyje būtų paprasta prisitaikyti. Vis dėlto, kartais žmogaus kūnas pateikia ir tam tikrų „staigmenų“, kurios gali kaip reikiant išgąsdinti. Pavyzdžiui, plaukuoti apgamai jų savininkams neretai kelia tikrai didelį nerimą. Nors tokie apgamai vizualiai atrodo neįprastai, daugeliu atvejų jie yra visiškai nekenksmingi ir netgi rodo, kad odoje vyksta natūralūs procesai.
Kodėl ant apgamų auga plaukai?
Žinoma, tai nėra pats estetiškiausias vaizdas, tačiau kodėl taip nutinka? Viskas yra gana paprasta: jei apgamas yra virš plaukų folikulo, tada plaukai gali išaugti virš apgamo. Tai reiškia, kad plaukuotas apgamas dažnai yra ženklas, jog apgamo ląstelės nėra piktybinės, nes piktybiniai dariniai dažniausiai sunaikina plaukų folikulus ir nebeleidžia plaukams augti.
Dermatologai aiškina, kad apgamai – tai pigmentinių ląstelių, melanocitų, sankaupos. Kai šios ląstelės susitelkia virš aktyvaus plaukų folikulo, plaukai tiesiog išauga per apgamo paviršių. Tokie apgamai dažniausiai susiformuoja dar vaikystėje arba paauglystėje, kai oda patiria hormoninius pokyčius.
Ar tai pavojinga?
Plaukuotas apgamas yra toks pat apgamas, kaip ir visi kiti: skiriasi tik tai, kad jis yra padengtas plaukais. Tikrai neverta išsigąsti, kad plaukuotas apgamas įspėja apie odos vėžį, tačiau tokį apgamą vertėtų reguliariai pasitikrinti. Gydytojai įspėja, kad kai apgamo ląstelės tampa netipiškos, tai pradeda slopinti plaukų augimą.
Dermatologai rekomenduoja atkreipti dėmesį į kelis požymius: jei apgamas pradeda keisti spalvą, formą, dydį, ima niežėti ar kraujuoti, būtina kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali reikšti melanomos – odos vėžio – pradžią. Tačiau jei plaukuotas apgamas išlieka nepakitęs daugelį metų, jis greičiausiai yra gerybinis ir nereikalauja gydymo.
Kada verta pasirodyti gydytojui?
Nors daugelis plaukuotų apgamų yra nekenksmingi, profilaktiškai apsilankyti pas dermatologą reikėtų bent kartą per metus. Tai ypač svarbu tiems, kurių oda šviesi, linkusi į strazdanas arba jei šeimoje buvo odos vėžio atvejų. Gydytojas gali atlikti dermatoskopiją – specialų tyrimą, kurio metu padidinimu išsamiai apžiūrimas apgamas ir įvertinamas jo struktūros saugumas.
Kai kurie žmonės pastebi, kad plaukuotas apgamas periodiškai keičiasi – pavyzdžiui, plaukai tampa retesni ar storesni. Toks pokytis nebūtinai kelia pavojų, bet tai ženklas, kad apgamą verta parodyti specialistui, ypač jei kartu atsiranda kitų odos pakitimų.
Ar galima pašalinti apgamo plaukelius?
Šiuos plaukelius galima pašalinti, tačiau skutimasis ar depiliacija kremu gali sudirginti odą. Apgamo plaukelius geriausia šalinti pincetu. Svarbu tai daryti labai atsargiai – netraukti plauko per stipriai, kad nepažeistumėte apgamo paviršiaus. Jei apgamas yra iškilęs ar jautrus, geriausia prieš tai pasikonsultuoti su gydytoju.
Kai kurie žmonės renkasi lazerinį plaukų šalinimą, tačiau šiuo atveju būtina gydytojo konsultacija. Lazeris gali paveikti apgamo pigmentines ląsteles, todėl tokia procedūra turėtų būti atliekama tik dermatologo kabinete, įvertinus visus rizikos veiksnius.
Kaip prižiūrėti plaukuotus apgamus?
Tinkama odos priežiūra gali padėti išvengti dirginimo ir uždegimo. Reikėtų vengti stiprių šveitiklių ar rūgštinių priemonių, kurios gali pažeisti apgamo paviršių. Jei apgamas yra vietoje, kurią dažnai trina drabužiai ar papuošalai, verta pasitarti su gydytoju dėl jo pašalinimo – nuolatinis dirginimas gali sukelti uždegimą ar spalvos pokyčius.
Saulės poveikis taip pat turi reikšmės. Ultravioletiniai spinduliai gali skatinti odos ląstelių pokyčius, todėl rekomenduojama naudoti apsauginius kremus su SPF 30 ar didesniu, ypač vasarą. Nors pats plaukuotumas nėra rizikos veiksnys, apsauga nuo saulės visada padeda išlaikyti sveiką odą.
Mitai apie plaukuotus apgamus
Dažnai manoma, kad plaukuotas apgamas yra ženklas, jog žmogui sekasi arba kad tai tam tikra „apsauga nuo blogos akies“. Tokie įsitikinimai kilę iš senų laikų, tačiau šiuolaikinė medicina tai vertina kaip natūralų reiškinį, neturintį jokio mistinio ar likiminio pagrindo.
Kai kurie žmonės bijo išrauti plauką iš apgamo, manydami, kad taip gali sukelti vėžį. Tai nėra tiesa, tačiau visada svarbu elgtis švelniai – bet koks stiprus odos pažeidimas gali sukelti uždegimą, o ne onkologinį procesą.
Taigi, plaukuoti apgamai nėra pavojingesni už įprastus apgamus. Vis dėlto, visus apgamus rekomenduojama išsitirti ir prireikus laikytis gydytojo nurodymų. Svarbiausia – stebėti savo odą, nes ji dažnai pati siunčia pirmuosius signalus apie pokyčius.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
