Po politinės sumaišties Vyriausybėje ir premjero Gintauto Palucko atsistatydinimo Lietuvos visuomenė atsigręžė į tuos politikus, kurie, jų nuomone, galėtų perimti šalies vairą. Naujausi „Spinter tyrimų“ liepos mėnesį atliktos apklausos rezultatai rodo įdomią tendenciją – tarp lyderių išryškėjo aiškus favoritės vardas. Visuomenės akyse į premjero postą daugiausia pretenduoja ekspremjerė ir konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė. Šis pokytis vyksta politinėje erdvėje, kurioje nepasitikėjimas dabartine valdžia pasiekė aukštumas, o visuomenės lūkesčiai dėl aiškios lyderystės – kaip niekad dideli.
Šimonytės sugrįžimas į politinį olimpą
Apklausos duomenimis, net 12,5 proc. respondentų įvardijo Ingridą Šimonytę kaip tinkamiausią eiti ministro pirmininko pareigas. Tai yra 3,8 procentinio punkto daugiau nei birželio mėnesį. Toks augimas rodo, kad dalis visuomenės, nusivylusi pastarųjų mėnesių politiniais sprendimais ir G. Palucko Vyriausybės veikla, mato Šimonytę kaip patikimą ir patikrintą kandidatę, galinčią atstatyti stabilumą. Jos patirtis ankstesnėse premjerės pareigose, griežta retorika ir gebėjimas priimti sprendimus krizės metu suteikia jai stipraus lyderio įvaizdį, kurio, atrodo, visuomenė dabar ieško.
Skvernelio populiarumo augimas
Antroje vietoje liko Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis, kurį kaip geriausią premjero kandidatą pasirinko 9 proc. apklaustųjų. Tai yra 2 procentiniais punktais daugiau nei birželį. Skvernelio vardas politinėje scenoje išlieka atpažįstamas ir patrauklus tiems rinkėjams, kurie vertina jo ankstesnę patirtį vadovaujant Vyriausybei bei santykinai nuosaikią politinę poziciją. Jo šuolis reitinguose rodo, kad dalis rinkėjų vis dar sieja jį su stabilumo ir praktinių sprendimų politika.
Kitų lyderių pozicijos
Trečiąją vietą užėmė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, sulaukusi 7,2 proc. palaikymo (1,1 proc. punkto daugiau nei birželį). Nors jos reitingų augimas nėra toks ryškus, jis rodo, kad liberalios politinės krypties rinkėjai mato joje potencialą vadovauti Vyriausybei. Įdomu tai, kad net ir atsistatydinęs Gintautas Paluckas vis dar minimas kaip galimas premjeras – jį pasirinko 6,5 proc. respondentų, nors jo palaikymas sumažėjo nuo 7,5 proc. birželį. Penketuką užbaigia opozicinių „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga su 3,4 proc. palaikymo (mažėjimas nuo 4,6 proc.).
Tyrimas taip pat parodė, kad G. Palucko vadovaujamos Vyriausybės veikla sulaukė itin kritiško visuomenės vertinimo. Tik 20 proc. respondentų ją įvertino teigiamai arba greičiau teigiamai, o net 69 proc. – neigiamai arba greičiau neigiamai. Šie skaičiai aiškiai signalizuoja, kad politinė krizė buvo ne tik dėl premjero asmens, bet ir dėl visos Vyriausybės veiklos. Vertinimai per pastarąjį mėnesį kito paklaidos ribose, tačiau bendras tonas išliko nepalankus.
Politinė ateitis – atvira
„Spinter tyrimai“ apklausą atliko liepos 18–25 dienomis, apklausta 1009 pilnamečių Lietuvos gyventojų. Rezultatai buvo paskelbti likus maždaug savaitei iki to momento, kai G. Paluckas viešai pranešė apie atsistatydinimą iš premjero ir socialdemokratų partijos pirmininko pareigų. Tai reiškia, kad visuomenės nuomonė jau buvo formuojama viešos kritikos ir klausimų dėl jo veiklos fone. Politiniai reitingai artimiausiais mėnesiais gali kisti dar sparčiau – ypač jei bus aiškiau, kas realiai pretenduos į premjero postą. Kol kas aišku viena – visuomenė nori patyrusio, krizių nebijančio lyderio, kuris galėtų išvesti šalį iš politinės sumaišties ir užtikrinti stabilumą.
Ar tai naujos politinės eros pradžia?
Politikos apžvalgininkai pastebi, kad Šimonytės ir Skvernelio reitingų augimas gali būti ženklas, jog visuomenė grįžta prie jau patikrintų lyderių, o ne ieško naujų, mažiau žinomų kandidatų. Tai rodo politinį atsargumą – rinkėjai linkę pasitikėti tais, kurie jau yra įrodę savo gebėjimus krizės metu. Tačiau tai taip pat gali reikšti, kad Lietuvos politinė sistema, nepaisant nuolatinės kaitos, išlieka gana uždara naujiems vardams.
Iššūkiai laukia kiekvieno kandidato
Vis dėlto net ir favorituose esančius politikus laukia rimti iššūkiai. Vyriausybės darbotvarkėje – sudėtingos ekonominės problemos, saugumo klausimai bei visuomenės nepasitenkinimas socialinės politikos sprendimais. Naujas premjeras turės ne tik atstatyti pasitikėjimą valdžia, bet ir parodyti, kad geba veikti greitai bei efektyviai. Tokia užduotis nebus lengva net ir labiausiai patyrusiam politikui.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
