Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda vėl atsidūrė viešumoje ne tik dėl savo pareigų, bet ir dėl dalyvavimo populiarioje internetinėje laidoje „Kitokie pasikalbėjimai“. Būtent šiame kontekste kilo ginčas dėl galimos politinės reklamos – ar prezidento dalyvavimas galėjo turėti įtakos rinkėjams ir pažeisti politinės kampanijos finansavimo ar skaidrumo taisykles.
VRK įžvalgos virto teismo byla
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) anksčiau konstatavo, kad prezidento pasirodymas galėjo būti laikomas politine reklama, ypač turint omenyje, kad jis buvo transliuojamas artėjant rinkimams. Pasak VRK, svarbu ne tik tai, kad kalbėta apie politines aktualijas, bet ir tai, kaip pokalbis galėjo paveikti rinkėjų nuomonę.
Ginčas peržengė komisijos ribas – byla dėl šio klausimo perduota teismui. Tai reikšmingas precedentas, nes prezidentas šiuo metu yra einantis pareigas ir kartu kandidatuojantis antrajai kadencijai.
Kas yra politinė reklama?
Pagal Lietuvos įstatymus, politine reklama laikomas bet koks viešas pasisakymas ar informacijos sklaida, galinti paveikti rinkėjų pasirinkimą rinkimų laikotarpiu. Svarbiausia – turinys, laikas ir aplinkybės. Tad net jei laida buvo neformali, aktualu, ar jos metu buvo pateikiama prezidento veiklos reklama ar kritikuojami politiniai oponentai, o taip pat – ar už dalyvavimą buvo sumokėta ar kitaip prisidėta prie laidos gamybos.
Pati Prezidentūra griežtai neigia, kad tai buvo reklama. Esą prezidentas dalyvavo laidoje kaip visuomenės veikėjas, aptardamas įvairius klausimus, tarp jų – geopolitinę situaciją, vidaus politiką ir kultūrą. Be to, anot Prezidentūros, jis neagitavo už save ar prieš kitus kandidatus, o pokalbis buvo natūralus, be rinkiminių šūkių ar pažadų.
Kodėl ši byla svarbi visai politinei sistemai?
Ši byla gali turėti toli siekiančių pasekmių – ne tik Gitanui Nausėdai, bet ir visai šalies politinei kultūrai. Jei teismas pripažintų, kad pasirodymas buvo politinė reklama, tai reikštų, kad ir kiti politikai turėtų būti itin atsargūs dalyvaudami panašaus pobūdžio projektuose. Ribos tarp viešojo kalbėjimo ir agitacijos taptų aiškesnės – ar, priešingai, dar labiau miglotos, priklausomai nuo sprendimo.
Tai taip pat iškelia klausimą, kiek laisvės turi kandidatai bendrauti su visuomene neformaliais kanalais. Šiuolaikinėje komunikacijoje tokie formatai kaip „YouTube“ laidos ar „podcast’ai“ tampa svarbia platforma politinei nuomonei formuoti – ar jie turėtų būti reguliuojami taip pat kaip tradicinė žiniasklaida?
Laukiamas sprendimas – tarp teisės ir politikos
Teismo sprendimas šiuo klausimu bus reikšmingas ne tik šiems prezidento rinkimams. Tai taps ženklu, kaip Lietuva interpretuoja politinės reklamos sąvoką sparčiai kintančioje medijų erdvėje. Iki šiol ne vienas kandidatas naudojosi neformaliais pokalbiais ar internetinėmis laidomis, tačiau niekas dar nebuvo vertinamas tokiu teisminiu mastu.
Sprendimas ne tik padės nustatyti ribas, bet ir formuos precedentą ateities politinei kampanijai – kokia informacijos sklaida yra „natūrali“, o kokia jau laikytina reklama.
Visuomenė laukia – ne tik verdikto, bet ir aiškumo
Prezidento Gitano Nausėdos byla taps išbandymu teisinei sistemai, VRK autoritetui ir politinės komunikacijos kultūrai Lietuvoje. Visuomenei svarbu ne tik pats sprendimas, bet ir tai, kokį signalą jis pasiųs apie politikų elgseną ir atsakomybę rinkimų laikotarpiu. Tai – byla, kurioje susitinka teisė, viešieji ryšiai ir demokratijos principai.