Psichoneuroimunologija: kaip protas veikia imuninę sistemą

Ar kada susimąstėte, kaip stresas ar emocijos gali paveikti jūsų imuninę sistemą? Naujas mokslinis tyrimų laukas, vadinamas psichoneuroimunologija (PNI), nagrinėja ryšį tarp mūsų centrinės nervų sistemos ir imuninės sistemos. Šis mokslas padeda suprasti, kaip mūsų protas ir kūnas sąveikauja ir kokį poveikį ši sąveika daro sveikatai.

Kas yra psichoneuroimunologija?

Psichoneuroimunologija tiria, kaip mūsų nervų sistema ir imuninė sistema keičiasi informacija bei kaip šis procesas veikia mūsų organizmą. Mūsų smegenys ir nugaros smegenys sudaro centrinę nervų sistemą, o imuninę sistemą sudaro organai ir ląstelės, kurios saugo mus nuo ligų.

Abi sistemos komunikuoja tarpusavyje naudodamos mažas molekules ir baltymus – nervų sistema siunčia signalus per hormonus ir neurotransmiterius, o imuninė sistema – per citokinus. Citokinai yra baltymai, kuriuos gamina imuninės sistemos ląstelės ir kurie veikia organizmo uždegiminius procesus.

Kaip stresas veikia imuninę sistemą?

Daugybė tyrimų patvirtina, kad tiek fizinis, tiek psichologinis stresas gali turėti didelę įtaką imuninei sistemai. Stresas skatina tam tikrų hormonų, pavyzdžiui, adrenalino, išsiskyrimą, kuris aktyvuoja uždegiminius procesus. Tai gali būti naudinga trumpalaikėje perspektyvoje, pavyzdžiui, kovojant su infekcija, tačiau ilgalaikis stresas gali sukelti įvairių sveikatos problemų.

Kai kurie tyrimai rodo, kad:

Žmonės, patiriantys ilgalaikį stresą ar depresiją, gali turėti didesnę riziką susirgti imuninės sistemos ligomis, tokiomis kaip vėžys ar autoimuniniai sutrikimai.
Miego sutrikimai arba per ilgas miegojimas taip pat gali sukelti uždegiminių citokinų išsiskyrimą, o tai gali prisidėti prie bendro organizmo silpnėjimo.

Kaip psichoneuroimunologija siejasi su įvairiomis ligomis?

Psichoneuroimunologijos atradimai atskleidžia, kaip mūsų emocijos ir imuninė sistema gali sąveikauti įvairių ligų atveju. Štai keli pavyzdžiai:

Psoriazė – tai lėtinė odos liga, kai oda atsinaujina per greitai, sukeldama niežulį ir pleiskanojimą. Stresas ir nerimas gali sustiprinti šią būklę, nes sukelia kortizolio – „streso hormono“ – išsiskyrimą. Tai skatina uždegiminius procesus ir gali pabloginti psoriazės simptomus.

Vėžys: tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas gali turėti įtakos tam, kaip mūsų imuninė sistema reaguoja į vėžį. Pavyzdžiui:

Moterys, turinčios genetinį polinkį į krūties vėžį, patirdamos stresą gali patirti imuninės sistemos pokyčius.
Žmonės, sergantys vėžiu, kurie jaučia vienatvę ar depresiją, dažnai turi imuninės sistemos sutrikimų.
Stresas ir depresija gali neigiamai paveikti kai kurių vėžio rūšių gydymo efektyvumą ir pabloginti bendrą savijautą.

Širdies ir kraujagyslių ligos: stresas taip pat gali prisidėti prie širdies ligų vystymosi, nes skatina uždegiminius procesus, didina kraujospūdį ir širdies ritmą. Ilgalaikis uždegimas gali padidinti riziką susirgti širdies ligomis, įskaitant koronarinių arterijų ligą.

Kaip sumažinti neigiamą streso poveikį ir gerinti imuninę sistemą?

Nors psichoneuroimunologija vis dar yra augantis mokslas, jau dabar aišku, kad mūsų emocinė būklė turi didelę įtaką sveikatai. Norint sumažinti streso poveikį imuninei sistemai, verta išbandyti šiuos metodus:

Reguliarus fizinis aktyvumas – padeda sumažinti uždegiminius procesus organizme ir pagerina nuotaiką.
Meditacija ir sąmoningumo praktikos – skatina atsipalaidavimą ir mažina kortizolio lygį organizme.
Kokybiškas miegas – padeda organizmui atsigauti ir reguliuoja citokinų išsiskyrimą.
Sveika mityba – maistas, turtingas antioksidantais ir omega-3 riebalų rūgštimis, gali padėti mažinti uždegimą.
Socialinė sąveika – bendravimas su artimaisiais ir palaikymo grupės gali sumažinti streso lygį ir pagerinti bendrą savijautą.

Psichoneuroimunologija atveria naujas galimybes suprasti, kaip mūsų mintys ir emocijos veikia kūno sveikatą. Nors moksliniai tyrimai dar tik pradinėje stadijoje, jau dabar aišku, kad emocinė gerovė yra glaudžiai susijusi su imunine sistema. Ateityje šis mokslas gali padėti sukurti naujus gydymo metodus įvairioms ligoms, nuo autoimuninių sutrikimų iki vėžio.

Rūpinkitės savo emocine būsena – tai gali turėti teigiamą poveikį jūsų fizinei sveikatai!