Karo, geopolitinės įtampos ir sankcijų fone, pasaulį nustebino neįprasta dviejų galingiausių lyderių – Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo – diskusija. Ji nebuvo apie karinę strategiją ar tarptautinę politiką. Kalbėta apie nemirtingumą. Tarsi iš futuristinio romano, pokalbis netikėtai tapo viešas, nes jį užfiksavo kinų valstybinės televizijos mikrofonas per karinį paradą Pekine.
Atsitiktinai paviešintas dialogas
Transliacijos metu buvo girdėti, kaip Xi Jinpingo vertėjas rusų kalba pasakė: „Anksčiau retas sulaukdavo 70 metų, o šiandien sakoma, kad septyniasdešimtmetis dar vaikas.“ Putino vertėjas tuo metu perteikė mintį į mandarinų kalbą: „Biotechnologijų dėka galima nuolat transplantuoti žmogaus organus, ir taip žmonės galės gyventi ilgiau, net pasiekti nemirtingumą.“
Į tai Xi atsakė, kad dar šį šimtmetį yra tikimybė, jog žmonės galės sulaukti 150 metų. Šalia einantis Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Un šypsojosi, tačiau iki šiol neaišku, ar jis suprato, kokią temą gvildeno kolegos. Po kelių akimirkų režisieriai nutraukė artimą kadrą, perjungdami vaizdą į bendrą Tiananmenio aikštės panoramą.
Biotechnologijos kaip galios instrumentas
Šis epizodas sukėlė daug interpretacijų. Vakarų apžvalgininkai stebisi, kad Putinas, kurio šalį aliną karas ir sankcijos, viešai prabyla apie mokslo pažangą bei nemirtingumą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip smalsumo detalė, tačiau platesniame kontekste – tai geopolitinės galios atspindys. Valstybių lyderiai kalba ne tik apie šiandieną, bet ir apie tai, kokią vietą užims jų šalys ateities pasaulyje, kuriame technologijos taps naujuoju dominavimo įrankiu.
Taip pat skaitykite
Biotechnologijos jau dabar suteikia galimybių ilginti gyvenimo trukmę. Organų transplantacija, regeneracinė medicina, kamieninės ląstelės – tai sritys, kuriose dar prieš kelis dešimtmečius žmonija matė tik teorinius šansus. Putino žodžiai apie „organo pakeitimą“ kaip kelią į nemirtingumą atspindi troškimą neatsilikti nuo pasaulinių inovacijų lenktynių.
Putino vizija: ilgesnis gyvenimas – stipresnė valstybė
Po šio incidento Putinas neatsitraukė nuo temos. Interviu Rusijos žiniasklaidai jis pakartojo savo mintis, kad „modernūs sveikatos atkūrimo metodai, pažangios medicininės procedūros bei chirurginiai organų pakeitimai suteikia žmonijai viltį gyventi ilgiau ir aktyviau.“ Jo teigimu, nors vidutinė gyvenimo trukmė vis dar labai skiriasi tarp šalių, artimiausiais metais pasaulis turėtų išvysti ženklų jos augimą.
Tokie pareiškimai gali būti interpretuojami ir kaip signalas šalies viduje. Rusijos visuomenei, išgyvenančiai ekonominį spaudimą ir karo nuovargį, žinutė apie „ilgesnį ir aktyvesnį gyvenimą“ gali būti tarsi simbolinis pažadas, kad ateitis bus šviesesnė.
Ar technologijos priartina prie nemirtingumo?
Mokslininkų bendruomenėje idėja apie 150 metų gyvenimo trukmę nėra visiškai utopinė. Genų inžinerija, nanotechnologijos, pažangūs protezai, dirbtiniai organai – visa tai sparčiai vystosi. Tačiau „nemirtingumo“ sąvoka išlieka labiau filosofinė nei mokslinė. Žmonės gyvena vis ilgiau, bet kartu kyla etiniai klausimai: kas turės prieigą prie tokių technologijų? Ar tai taps dar vienu nelygybės šaltiniu, kai turtingieji galės nusipirkti dešimtmečius ar šimtmečius gyvenimo, o likusieji turės tenkintis dabartine realybe?
Šis Putino ir Xi pokalbis netiesiogiai iškėlė ir kitą aspektą – valdžios tęstinumo klausimą. Nemirtingumas politiniu lygmeniu reiškia galios nenutrūkstamumą. Neatsitiktinai apie tokias temas diskutuoja būtent tie lyderiai, kurių valdymo laikotarpiai jau dabar peržengė tradicines ribas.
Politinė metafora ar tikras rūpestis?
Ne visi tiki, kad šis pokalbis buvo tik spontaniškas. Kai kurie ekspertai mano, jog tai gali būti savotiškas signalas tarptautinei auditorijai: Rusija ir Kinija galvoja apie ateities technologinį dominavimą, net jei šiandien jų santykius formuoja geopolitiniai konfliktai. Nemirtingumo idėja čia gali veikti kaip metafora – tarsi teiginys, kad jų valdžia ir įtaka nesibaigs.
Vis dėlto šis atvejis parodė, kokia trapi yra informacijos kontrolė net autoritarinėse valstybėse. Vienas neatsargus mikrofono įjungimas tapo pasauline sensacija, atskleidusia lyderių mintis, kurios įprastai liktų už uždarų durų.
Ateitis, kurioje gyvensime ilgiau?
Ši diskusija atvėrė platesnį klausimą – ar XXI amžius bus tas, kuriame žmogaus gyvenimo trukmė iš tiesų šoktels iki neregėtų aukštumų? O gal tai tik valdžios elito fantazijos, kurios visuomenę veikia kaip propagandinė vizija? Putinas ir Xi prabilo apie šimtmečio ilgio gyvenimus, tačiau pasaulis šiandien vis dar susiduria su pandemijų grėsme, klimato krizėmis ir karais, kurie trukdo paprasčiausiam žmogaus saugumui.
Taip pat skaitykite
Paradoksalu, bet žinia apie nemirtingumo paieškas pasklido tuo metu, kai milijonai žmonių kariaujančioje Ukrainoje kovoja tiesiog dėl išlikimo. Galbūt būtent tai ir parodo pasaulio kontrastus – vienoje pusėje svajonės apie 150 metų gyvenimą, kitoje – kasdienė kova už būtiniausią rytojų.
Parengta pagal BBC.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
