Karas Ukrainoje, tapęs didžiausiu žemyninės Europos konfliktu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, ir toliau diktuoja geopolitinės darbotvarkės toną. Rugsėjo 3 d. Maskvoje paskelbti Rusijos prezidento Vladimiro Putino žodžiai sukėlė nerimą tarptautinėje bendruomenėje. Jis pareiškė, kad mato galimybę sustabdyti karą per derybas, tačiau pabrėžė – jei šis kelias bus užkirstas, Rusija pasirengusi baigti konfliktą karine jėga.
Derybų iliuzija ar reali galimybė?
Kalbėdamas Pekine, kur užbaigė vizitą pasirašydamas naujo dujotiekio į Kiniją susitarimą, Putinas sakė įžvelgiantis „tam tikrą šviesą tunelio gale“. Jis esą mato nuoširdų Vašingtono, valdant Donaldui Trumpui, norą siekti susitarimo. Šie pasisakymai interpretuojami dvejopai – vieni tai vertina kaip signalą, kad Kremlius ieško išėjimo iš karo, kiti – kaip dar vieną spaudimo priemonę Ukrainai ir Vakarams.
Putinas aiškiai įvardijo, jog bet kokios derybos turi atitikti Rusijos sąlygas: Ukraina privalo atsisakyti NATO narystės ambicijų bei nutraukti tai, ką Maskva vadina „diskriminacija rusakalbių atžvilgiu“. Tai nėra nauji reikalavimai – jie kartojami nuo 2014-ųjų, kai Rusija aneksavo Krymą.
Zelenskio pozicija ir diplomatinės aklavietės
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau kurį laiką ragina surengti tiesioginį susitikimą su Putinu. Tačiau Kyjivas kategoriškai atmeta Maskvos siūlomą susitikimo vietą, laikydamas ją „nepriimtina“. Ukrainos užsienio reikalų ministras dar kartą pabrėžė, kad joks dialogas negali vykti Kremliaus sąlygomis.
Taip pat skaitykite
Zelenskis taip pat aktyviai siekia JAV ir Europos paramos. Jis ragina Vašingtoną įvesti naujas sankcijas, jei Putinas nebus linkęs sutikti su taikos derybomis realiomis, o ne simbolinėmis sąlygomis.
Trumpo tarpininkavimo bandymai
Donaldas Trumpas, siekiantis pasirodyti kaip tarptautinis taikdarys, deklaravo norą organizuoti susitikimą tarp Putino ir Zelenskio. Jis net pagrasino antrinėmis sankcijomis Rusijai, jei ši nesutiktų ieškoti kompromiso. Vis dėlto, šie žodžiai kol kas liko be realių veiksmų – papildomos sankcijos neįvestos, o karo frontuose toliau liejasi kraujas.
Ekonominis spaudimas Maskvai
Nors Putinas kalba apie „taikų kelią“, jo ekonomika vis stipriau jaučia Vakarų sankcijų naštą. Ribojimai finansų sektoriui, technologijų importui bei energijos išteklių eksportui akivaizdžiai slegia Rusijos biudžetą. Todėl naujo dujotiekio projektas su Kinija Maskvai tampa ne tik ekonomine, bet ir politine atrama – galimybe parodyti, kad Vakarų spaudimas nėra mirtinas.
Nepaisant to, keturių Ukrainos regionų aneksija, kurią Rusija pristato kaip „istorinį sugrįžimą“, Vakarų pasaulyje vertinama kaip akivaizdi tarptautinės teisės pažeidimas. Dauguma šalių tokį veiksmą traktuoja kaip kolonijinio tipo karą, kurio tikslas – teritorijų užvaldymas jėga.
Europa tarp baimės ir vilties
Europos valstybės, išgyvenusios Antrojo pasaulinio karo siaubus, šiandien vėl susiduria su klausimu – ar įmanoma sustabdyti konfliktą diplomatinėmis priemonėmis, ar pasaulis slenka prie dar didesnio karo? Putino žodžiai apie „jėgos panaudojimą“ primena, kad taikos viltis yra itin trapi.
Tarptautinė bendruomenė šiuo metu atsiduria sudėtingoje situacijoje. Viena vertus, derybų galimybė vilioja – juk kiekviena diena karo reiškia žūtis, sugriautus namus ir milijonus pabėgėlių. Kita vertus, sutikimas derėtis Rusijos sąlygomis reikštų nuolaidą agresijai, kuri ateityje galėtų tapti pavojingu precedentu.
Istorinis kryžkelės momentas
Šiandien, kai Ukraina ir Rusija vis dar nutolusios nuo kompromiso, o JAV bei Europa ieško būdų išlaikyti spaudimą Kremliui, pasaulis stebi įvykius sulaikęs kvapą. Putino ultimatyvusis tonas skamba kaip įspėjimas: arba Ukraina pripažįsta jo sąlygas, arba karas tęsis, kol Rusija bandys jį „užbaigti jėga“.
Tai nėra tik dviejų valstybių konfliktas – tai visos Europos saugumo klausimas. Istorija parodė, kad kai diplomatiniai langai užsidaro, įsivyrauja ginklų kalba. Todėl šiandien kyla esminis klausimas: ar dar yra laiko sustabdyti šį karą žodžiais, ar pasaulis vėl išgirs patrankų dundesį kaip vienintelį „sprendimą“.
Parengta pagal Reuters.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
