Ukrainos rytuose vėl kyla įtampa – Rusijos kariuomenė intensyvina puolimą aplink Pokrovsko miestą, siekdama jį apsupti. Tai ne tik naujausias mūšio laukas Donbaso fronte, bet ir svarbus logistikos mazgas, kurio kontrolė galėtų atverti kelią gilesniam Rusijos įsiveržimui į Ukrainos gilumą. Tačiau karo ekspertai ir Ukrainos kariai pabrėžia – ši taktika ne tik beprasmiška, bet ir mirtinai pavojinga pačiai Rusijos armijai.
Maskva stiprina spaudimą – bet kam?
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Khortytsya karinės grupės atstovo Viktoro Trehubovo, Rusijos kariuomenė sutelkė didžiąją dalį savo pajėgų Donbaso fronte ties Pokrovsko kryptimi. Iš ten ji mėgina išvengti tiesioginio šturmo ir veržtis iš rytų, bandydama mieste sukurti dalinį apsupties žiedą.
„Jie neturi pakankamai karių, kad pakartotų Bacho muto ar Mariupolio šturmus. Todėl bando išvengti tiesioginių susidūrimų ir kurti aplinkkelius. Tokia taktika juos išsekins“, – tvirtina Trehubovas. Jo teigimu, įnirtingas veržimasis į Pokrovsko prieigas neduoda reikšmingų rezultatų, o patirti nuostoliai vis didesni.
63 atakos per 24 valandas – Ukrainos kariai laikosi
Per paskutines 24 valandas Ukrainos gynėjai Pokrovsko kryptimi atrėmė net 63 Rusijos puolimo bandymus. Tokie skaičiai atskleidžia, kokio intensyvumo mūšiai vyksta regione – ir kokią kainą Rusijos armijai tenka mokėti už kiekvieną žingsnį į priekį.
Nepaisant agresyvios taktikos, kai kur rusų pajėgoms pavyko pasiekti dalinį proveržį tarp Pokrovsko ir Konstantynovkos. Vis dėlto, kaip tvirtina Trehubovas, Ukrainos kariai nuosekliai naikina priešo gyvąją jėgą ir techniką, stabdo jų tempą ir verčia trauktis.
Sabotavimo grupės – desperacijos ženklas
Liepos 18 d. buvo užfiksuotas dar vienas bandymas prasiveržti į Pokrovską, pasitelkiant Rusijos diversines ir žvalgybines grupes. Šios grupės buvo aptiktos ir sunaikintos Ukrainos gynėjų. Kai kuriems Rusijos pėstininkams pavyko pasiekti miesto pakraščius, bet visi jie buvo eliminuoti.
Šie epizodai rodo ne tik desperatišką Maskvos siekį įsitvirtinti mieste, bet ir supratimą, kad tiesioginis puolimas šiuo metu nepasiteisintų. „Jų tikslas – nebūtinai užimti miestą, o sukurti grėsmę, kuri priverstų ukrainiečius traukti bepiločių operatorius ir silpninti žvalgybos galimybes“, – aiškina Trehubovas.
Ką reiškia Pokrovskas karo kontekste?
Pokrovskas – tai ne šiaip miestas žemėlapyje. Tai svarbus transporto ir tiekimo centras Ukrainos kariuomenei Donbaso regione. Jo praradimas reikštų ne tik logistikos problemų padidėjimą, bet ir pavojų, kad rusų pajėgos galėtų žengti giliau – į Dnipropetrovsko sritį bei pulti gynybinį miestų „tvirtovių diržą“: Konstantynovką, Družkivką, Kramatorską ir Slovjanską.
Būtent dėl to Ukrainos kariuomenė deda maksimalias pastangas, kad išlaikytų kontrolę. O rusų taktika – nepasvertas jėgos demonstravimas, dažnai paremtas žmogiškųjų išteklių aukojimu – vis labiau panaši į anksčiau matytus, bet nesėkmingus puolimus.
Pokrovsko likimas gali lemti fronto perskirstymą
Jeigu Rusijai pavyktų įsitvirtinti Pokrovske, fronto linija galėtų reikšmingai pasislinkti. Tai sukeltų rimtą spaudimą ne tik artimiausiems miestams, bet ir visai Ukrainos gynybinei sistemai Donbase. Toks scenarijus leistų Maskvai apeiti dabartinius gynybos įtvirtinimus ir pulti nuo mažiau apsaugotų flangų. Vis dėlto šiuo metu Ukrainos kariuomenė demonstruoja gebėjimą adaptuotis ir sparčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją – tai parodė ir sėkmingas rusų sabotažininkų eliminavimas pačiame mieste.
Oro žvalgyba – vienas iš pergalingų faktorių
Svarbų vaidmenį kovose dėl Pokrovsko atlieka bepiločiai orlaiviai – tiek žvalgybiniai, tiek koviniai. Pasak Trehubovo, rusų bandymai veržtis į miestą gali būti motyvuoti ir noru sutrikdyti dronų operatorių darbą. Įsiveržus į miestą, Ukrainos bepiločių komandoms tenka persigrupuoti, o tai suteikia Maskvai bent trumpalaikę taktinę naudą. Vis dėlto Ukrainos pusė ir šioje srityje rodo lankstumą – orlaivių naudojimas lieka vienas iš efektyviausių būdų naikinti priešo techniką ir stebėti jo judėjimą realiuoju laiku. Dronų dominavimas danguje vis dar išlieka stiprus Ukrainos pranašumas.
Ar Putino strategija veda į aklavietę?
Viktoras Trehubovas pabrėžia – šturmuoti miestus „kūno mėsmalės“ taktika jau nebeveikia. Net turėdami techninį pranašumą, rusai nebepajėgia vykdyti plataus masto puolimų be milžiniškų nuostolių. Todėl ir bandoma iš dalies apsupti miestus, o ne tiesiogiai juos šturmuoti.
Tai – pavojingas signalas apie tai, kad Rusijos vadovybė desperatiškai ieško būdų išlaikyti spaudimą fronte, nors karinė realybė vis aiškiau rodo, jog jų puolimo galimybės senka. Tokios operacijos, kaip Pokrovsko apsupimo bandymas, gali atrodyti strategiškai viliojančios, bet ilgainiui jos tik gilina kariuomenės moralinį ir taktinis išsekimą.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash, © Canva.
