Dar prieš dešimtmetį tai būtų atrodę kaip blogas pokštas: Rusijos valstybinė naftos ir dujų bendrovė „Gazprom“, simbolizuojanti energetinę imperiją, šiandien rinkoje kainuoja mažiau nei žaislų gamintojas. 2025 metų liepos duomenimis, Kinijos kompanijos „Pop Mart“, gaminančios mielus žaislus „Labubu“, vertė siekia 41,52 mlrd. JAV dolerių, o „Gazprom“ kapitalizacija nesiekia nė 39 mlrd. Tai ne tik ekonominis paradoksas, bet ir skaudus geopolitinių procesų atspindys.
Simbolinė griūtis: energetikos galiūnas klumpa
„Gazprom“ ilgus metus buvo ne tik ekonominis, bet ir politinis Kremliaus įrankis. Dujotiekiai, išsiraizgę per Europą, veikė kaip energetinis spaudimo mechanizmas, o milžiniški pelnai maitino Rusijos biudžetą ir ginklavimosi programas. Tačiau 2022 metais prasidėjęs plataus masto karas Ukrainoje tapo lūžio tašku. Europa viena po kitos ėmė mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų, investavo į alternatyvią energetiką ir ieškojo patikimesnių tiekėjų.
Dujų srautai mažėjo, pajamos traukėsi, o tarptautinės sankcijos kirto tiek „Gazprom“ investiciniam patrauklumui, tiek technologiniam vystymuisi. Kai kuriais metais bendrovės pelnas smuko keliskart, o eksporto apimtys buvo tokios mažos, kad net vidaus rinkos poreikių patenkinimas tapo sudėtingas. Prarasti milijardiniai sandoriai ir nutrūkę ryšiai su Vakarų partneriais pavertė „Gazprom“ šešėliu to, kuo ši bendrovė buvo anksčiau.
Žaislų imperija iškyla: kas ta „Pop Mart“?
Tuo metu Kinijos bendrovė „Pop Mart“, kuri pasauliui dovanojo mielus, kolekcionuojamus žaislus, įskaitant ir itin populiarų personažą „Labubu“, kopė į sėkmės olimpą. Kompanijos verslo modelis – emocinis ryšys su pirkėju, riboto leidimo produktai, nuolatinės naujienos ir globali plėtra. Žaislai tapo ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų aistra – ypač Azijos šalyse, kur kolekcionavimas virto kultūriniu reiškiniu.
„Pop Mart“ ne tik išgyveno pandemijos sukeltus iššūkius, bet ir gebėjo iš jų išspausti maksimalų rezultatą – prekyba internetu ir e. platformose išaugo, o naujos partnerystės su pasauliniais dizaineriais padėjo išplėsti auditoriją. 2025 metų liepos mėnesio duomenimis, įmonės rinkos vertė išaugo iki 41,52 mlrd. dolerių. Šis skaičius – ne tik įspūdingas verslo pasiekimas, bet ir simbolinis antausis Rusijos „strateginei“ energetikai.
Skirtumai, kurie kalba garsiau nei skaičiai
Kai žaislų kompanija įgyja didesnę rinkos vertę nei vienas svarbiausių pasaulio dujų eksportuotojų, tai ne tik apie verslą – tai apie pasaulio pokyčius. Demokratinės šalys ir verslai vis labiau vertina tvarumą, technologijų pažangą, reputaciją ir moralinį kompasą. „Gazprom“ šiame kontekste nebeturi ką pasiūlyti: įstrigusi praeityje, įsivėlusi į karą, ignoruojanti tarptautinius įsipareigojimus ir patirianti technologinę izoliaciją.
Tuo tarpu „Pop Mart“ veikia globaliai, kūrybiškai ir inovatyviai, investuoja į meną, kultūrą ir vartotojo patirtį. Ji sugeba kalbėti emocijų kalba, o tai šiuolaikiniame versle – viena stipriausių valiutų. Ir nors žaislai nėra strateginis išteklius, jie šiandien vertingesni nei dujos, jei pastarosios kelia grėsmę, o ne naudą.
O kas toliau?
„Gazprom“ simbolizuoja ne tik Rusijos ekonomikos problemas, bet ir visos autoritarinės politikos aklavietę. Kol Maskva ieško kaltų užsienyje, o ne savyje, kapitalo rinkos siunčia aiškų signalą: pasaulis keičiasi. Energetinė priklausomybė traukiasi, o reputacija tampa svarbesnė už rezervus. Tuo tarpu „Pop Mart“ – nedidelė, bet išradinga kompanija – laimi dėl gebėjimo prisitaikyti, kurti ir įkvėpti.
Skaičiai kalba patys už save: žaislų gamintojas, atspindintis XXI amžiaus pasaulio skonį, įveikė milžiną, kurio pamatai buvo pastatyti ant senų, imperinių svajonių. Ir šis pokytis – tik platesnės pasaulio transformacijos pradžia.
Nuotraukos asociatyvinės © Unsplash.
