Saulėje pasirodė keistas ir kartu įspūdingas reiškinys – „baisi šypsena“, primenanti šviečiančią Helovino moliūgo veido išraišką. NASA kosminio aparato Solar Dynamics Observatory padaryta nuotrauka parodė, kad ryškūs aktyvūs Saulės regionai susijungė su tamsiomis koronalinėmis skylėmis, sudarydami vaizdą, primenantį žvilgančias akis, nosį ir plačią, bauginančią šypseną.
Saulės šypsena sutapo su Helovinu
Helovinas švenčiamas spalio 31-ąją, ir, panašu, kad šiemet net pati Saulė nusprendė prie jo prisijungti. NASA užfiksuotoje nuotraukoje iš spalio 28 d. mūsų žvaigždė atrodo tarsi švytintis moliūgas – Helovino simbolis.
Kaip rašo Space, toks vaizdas susiformavo dėl neįprasto sutapimo: tamsūs Saulės paviršiaus plotai (koroninės skylės) ir šviesūs aktyvūs regionai susidėliojo taip, kad primena žmogaus veidą.
Kas iš tikrųjų slepiasi už „šypsenos“
Pasak NASA, Saulės „burna“ šiuo atveju yra milžiniška koroninė skylė – vieta, kur Saulės magnetinis laukas atsiveria ir leidžia aukšto greičio Saulės vėjui laisvai tekėti į kosmosą.
Būtent iš šios „burnos“ šiuo metu sklinda stiprus Saulės vėjo srautas, nukreiptas į Žemę. Mokslininkų skaičiavimais, šios dalelės mūsų planetą turėjo pasiekti spalio 29 d., sukeldamos geomagnetinę audrą, kurios intensyvumas galėjo svyruoti nuo silpnos (G1) iki vidutinės (G2) kategorijos.
Galimi padariniai Žemėje
Tokios audros gali turėti įtakos palydovų veikimui, ryšio sistemoms ir net elektros tinklams, ypač šiauriniuose regionuose. Tačiau kartu jos suteikia ir įspūdingą reginį – poliarines pašvaistes, kurias šįkart galėjo stebėti ir vidutinėse platumose, toliau nuo Arkties zonos.
Taip pat skaitykite
Mokslininkai primena, kad panašiu metu 2003 m. Saulėje įvyko galingų išsiveržimų serija, kuri sukėlė vieną iš stipriausių geomagnetinių audrų šiuolaikinėje istorijoje – tada buvo sutrikęs palydovų darbas ir net energetinės sistemos visame pasaulyje.
NASA stebėjimai tęsiasi
NASA misija Solar Dynamics Observatory, kuri nuo 2010 m. nuolat stebi Saulės aktyvumą, pateikė ir ankstesnių panašių kadrų. Dar 2014 metais aparatas užfiksavo labai panašią „Saulės šypseną“ – tuomet žvaigždė irgi priminė Helovino moliūgą.
Šie stebėjimai padeda mokslininkams geriau suprasti, kaip Saulės magnetinė energija formuoja kosmines oro sąlygas, galinčias paveikti mūsų gyvenimą Žemėje.
Šaltiniai: NASA, Space, Focus.ua
